Prieš 77 metus, balandžio 15 d. Vašingtone buvo pasirašytas Rericho Paktas, skelbiantis būtinybę saugoti žmonijos meno, mokslo ir kultūros vertybes. Paktą pasirašė JAV ir 20 Lotynų Amerikos šalių. Jį palaikė žymūs to meto žmonės: F. D. Ruzveltas, Romos Popiežius Pijus XI, A. Einšteinas, Rolanas, R. Tagorė, T. Manas, B. Šou.
Tada N. Rerichas pasiūlė ir kultūros vertybių apsaugos simbolį – Taikos Vėliavą. Baltame vėliavos fone tamsaus purpuro spalvos amžinybės žiedas juosia tris sferas. Tai meno, mokslo ir religijos simbolis. Tai Meilės, Grožio ir Išminties ženklas simbolizuojantis esamus ir būsimus žmonijos laimėjimus.
N. Rerichas rašė: „Nors Raudonojo Kryžiaus vėliava ir ne visada apsaugodavo, ji vis dėlto įdiegdavo į žmogaus sąmonę didžiulį artimo meilės stimulą. Taip ir mūsų pasiūlyta Vėliava, skirta kultūros turtų apsaugai, kad ir ne visada išgelbės vertingiausius kūrinius, tai bent primins mūsų atsakomybę ir būtinybę rūpintis genijaus turtais. /…/ Taigi mūsų siūlymas atvers galimybes apsaugoti pasaulio kūrinius ne tik per karus, bet ir – ypač pabrėžiu – vadinamosios „taikos“ metu. /…/ Mes matome, kad ne tik karo metais, bet ir įvairiausių paklydimų laikotarpiais genialių žmonių kūrybos vaisiai būdavo negailestingai naikinami, tačiau pasaulio išrinktieji suvokia – jokia evoliucija neįmanoma be šių kultūros vertybių sankaupų.“
N. Rerichas, siūlydamas Taikos Vėliavos idėją, rašė: „Yra dalykų, be kurių įmanoma gyventi, ir yra dalykų, be kurių gyventi neįmanoma. Dabar be Taikos Vėliavos išgyventi nėra galimybės. Ji saugo KULTŪRĄ, o kultūra aprėpia visa tai, kuo gyvas žmogus: meną ir mokslą, religiją ir grožį… Vėliava saugo ir žmogiškuosius tarpusavio santykius, kviesdama palaikyti taiką žemėje ir geranoriškumą tarpusavyje.“
2006 m. liepos 19 d. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė įstatymą, kuriuo balandžio 15 d. paskelbta Kultūros diena. Molėtų rajono kultūrininkai, vadovaujami Gintauto Matkevičiaus, kasmet prasmingai pamini Kultūros dieną. O šiemet, pažymint šią dieną ant Dubingių piliakalnio, suplevėsavo ir Taikos vėliava, buvo uždegta Taikos ugnis, o Dubingių miestelis buvo paskelbtas pirmuoju Taikos miesteliu Lietuvoje.
Šventėje kartu su Molėtų kultūros darbuotojais dalyvavo Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkas, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pavaduotojas Valentinas Stundys, LR krašto apsaugos viceministras gynybos politikai Vytautas Umbrasas, Tarptautinio judėjimo už Pasaulio Kultūros dieną su Taikos vėliava organizacinio komiteto narė dr. Auksė Narvilienė, Jeleco – Rusijos taikos miesto – valstybinio I. A. Bunino universiteto prorektorė švietimui E. V. Černych bei Molėtų rajono garbūs žmonės.
Asvejos regioninio parko patalpose buvo surengta konferencija „Kultūros prioritetas bendruomenės gyvenime“. Dalyvavo Pilaitės liaudies teatras, kuris parodė ištrauką iš epinės dramos „Mano vardas – Lietuva“ (scenarijaus autorė ir režisierė D. Tarailienė).
Taikos miestelio relikvijas priėmė Dubingių seniūnas K. Kaminskas.
Molėtų rajono meras S. Žvinys džiaugėsi šiuo ypatingu dėmesiu Dubingiams, dėkojo taikos nešėjams, sveikino visus kultūros darbuotojus.
LR Seimo narys V. Stundys žavėjosi vėl atgimstančia Dubingių šlove ir priminė, kad didžioji krašto apsauga yra kultūra, kuri įprastai auga iš tradicijos ir pagarbos.
Konferencijoje pranešimą „Taikos kultūros erdvės“ skaitė Taikos vėliavos komiteto pirmininkė, Kultūros dienos ambasadorė prie Baltijos Miestų Sąjungos Kultūros komisijos valdybos, Tarptautinio judėjimo už Pasaulio Kultūros dieną su Taikos vėliava organizacinio komiteto narė dr. Auksė Narvilienė.
Taikos miesto Jeleco valstybinio I. A. Bunino universiteto prorektorė švietimui E.V.Černych dalijosi savo pastebėjimais, o pranešimą „Muzikinis taikos palaikymas tradicinėje kultūroje“ skaitė šio universiteto docentė J. Barkova. Šis pranešimas visus nustebino. Pirmiausia doc. J. Barkova užgrojo „guslėmis“, t.y. kanklėmis. Galima buvo pamanyt, kad groja geltonkasė lietuvaitė. Tačiau ji prakalbo rusiškai, po to jos rankose prabilo gal dvidešimt įvairių tautų muzikos instrumentų. Negana to, visus instrumentus ji išdalino auditorijai, paaiškino, kaip reikia grot ir senoji Dubingių smuklė, kurioje dabar šeimininkauja Asvejos regioninio parko darbuotojai, suskambo įvairiausių pasaulio instrumentų garsais. Šis improvizuotas grojimas tampo pačiu tikriausiu santarvės tarp skirtingų kultūrų simboliu.
Išsamiai Dubingių istoriją pristatė Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto docentas, strateginės raidos prodekanas, bibliotekininkystės ir informacijos mokslų instituto, direktorius dr. R. Laužikas.
Šventę baigė iškilmingi rajono kultūros darbuotojų apdovanojimai. Rajono meras S. Žvinys už aktyvią mokslinę-tiriamąją veiklą, vykdant archeologinius darbus Dubingių piliavietėje, ir didžiulį indėlį puoselėjant bei populiarinant Lietuvos ir Molėtų krašto kultūros paveldą, Molėtų mero ženklu apdovanojo Vilniaus Universiteto profesorių, habilituotą humanitarinių mokslų daktarą Albiną Kuncevičių ir docentą, humanitarinių mokslų daktarą Rimvydą Laužiką.
Molėtiškių rinktas seimo narys V. Stundys simbolinį stiklinį obuolį už tradicinių ir naujų bibliotekos paslaugų teikimo dermę įteikė Molėtų rajono savivaldybės viešosios bibliotekos Informacinio skyriaus vedėjai Auksuolei Nazarovienei, už tapybos plenerų Molėtuose rėmimą verslininkui Juozui Pranckevičiui ir už jaunų žmonių meilės tautiniam šokiui ugdymą tautinių šokių kolektyvo „Alanta“ vadovei Audronei Ališkevičiūtei.
Koncertavo Molėtų kultūros centro kapela „Molėtai“ (vad. K. Tučinskas) ir folkloro ansamblis „Malkesta“ (vad. A. Kibickienė). Šauliai vaišino kultūros darbuotojus šaulių koše ir arbata.
Kultūros dienos iniciatoriai tiki, kad toji diena kiekvieną šalies gyventoją įpareigos ir motyvuos gyventi kultūringiau aukščiausių vertybių pagrindu, primins etikos svarbą visose srityse, sutelks savo etninių šaknų pažinimui ir kultūros vertybių apsaugai, primins apie taikią mokslo pritaikymo būtinybę ir kultūros, kaip pagrindo būtinybę visose visuomenės gyvenimo srityse.
Viktorija Kazlienė, Molėtų krašto muziejaus direktorė
N.rerichas buvo KGB ir NKVD užverbuotas Rusijos šnipas. Ir masonas. Stebina jam rodoma pagarba, ypač iš Lietuvos krikščionių partijos vado.
Molėtuose ir Dubingiuose švesta Kultūros diena, prisimenant Rericho taikos paktą yra gerai. Tačiau būtų dar geriau jei pagal Rericho paktą ir Europos kultūros paveldo Chartiją būtų prisiminta Karaliaučiaus srities – Prūsų Lietuvos kultūros sunaikinimą ir paveldo atstatymą, tarkime, pradžiai nors vardų ir pavadinimų atstatymą. Ten išlikę vardai duoti XX a. nusikaltėlių – bolševikų vardai. Tos jų sukurtos blogio imperijos seniai nėra, o pavadinimai išlikę – tai XX a. nusikaltimas kultūrai. Apie tai reikia skambinti visais varpais, kol ne vėlu turėtų valdžios institucijos į tai įsijungti. Kur mūsų orumas ir drąsa?
Visiškai pritariu. Kokia partija galėtų tai įsirašyti į savo programą?
o dar geriau būtų, jeigu gerbtume savo lietuvišką kultūros paveldą, nesiramstydami KGB ir NKVD agento, kurį labai rėmė sovietinė Rusija, vardu. Šiais laikais galima nesunkiai rasti informaciją internete, taip pat apie Rerichą, kas prieš keliasdešimt metų, kai buvo uždaryti Rusijos specarchycvai, buvo neįmanoma. Tai gal bent lietuviams laikas atsisakyti Rericho pakto, o tiesiog priimti savo lietuvių paktą dėl savos kultūros paveldo saugojimo. Beje, ne tik Karaliaučiuje, bet ir Seinijoje, o ir Rytų Lietuvoje, o gal tuoj reikės ir pačiame Vilniuje, jeigu lietuviai užleis dirvą Lenkijai.
O kad pasaulis myli masonus (ir KGB agentus), tai čia nieko naujo. Bet mums nebūtina sekti tuo klystkeliu