Antradienis, 30 gruodžio, 2025
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Gamta ir žmogus Sveikata

Neišgydyta anemija dažnai atsiveja iš paauglystės

Ovidijus Aleksas, www.sveikatossodas.lt
2012-03-29 09:53:58
23
PERŽIŪROS
0
Neišgydyta anemija dažnai atsiveja iš paauglystės
efoto.lt, G.Ryženino nuotr.
efoto.lt, G.Ryženino nuotr.

Geležies stokos anemija (mažakraujystė) galėtų būti viena lengviausiai diagnozuojamų ligų – įsitikinę specialistai. Tačiau mūsų visuomenei reikia daugiau žinių apie paslėptos anemijos pavojų, o šeimos gydytojams – realių galimybių anksti ištirti silpstantį kraują.

Jei sulaukus pavasario krito darbingumas, padidėjo mieguistumas ar nervingumas, neskubėkite to priskirti įprastam sezono nuovargiui ar metų naštai. Be abejo, po žiemos sąstingio, vitaminų trūkumo organizmas natūraliai pasilpsta. Tačiau gali būti, kad gyvybines jėgas veržia geležies stokos anemija.

Apie slaptosios epidemijos pavojų primena sveikatos profilaktikos akcija „Nusimesk anemijos kilpą!“, kurią įvairiuose šalies miestuose iki balandžio pabaigos tradiciškai rengia atestuotų medicininių tyrimų laboratorijų tinklas „Medicina practica“.

„Labai svarbu, kad anemiją medikai pagaliau pripažino patologine būkle. Anksčiau neretai buvo aiškinama, kad mažakraujystė – tai tik kitų ligų simptomas. Pacientui kartais net priekaištaudavo, kad jis be reikalo varsto gydytojo duris, siūlydavo apsilankyti pas neurologą ar psichiatrą. Iš tiesų toks požiūris stebino. Juk negydoma anemija gali turėti lemtingų pasekmių“, – sakė „Medicina practica“ laboratorijos vadovas gydytojas Svajūnas Barakauskas.

Gydytojas Svajūnas Barakauskas
Gydytojas Svajūnas Barakauskas

Jis atkreipė dėmesį, kad reikia žengti dar toliau – laiku diagnozuoti paslėptą anemiją. Kaip tvirtinama, žmonių, kuriems pradeda trūkti geležies, yra 2-3 kartus daugiau nei sergančių jau išryškėjusia mažakraujyste.

Trikdo net mažas geležies trūkumas

Anemija susergama, kai kraujyje pradeda trūkti deguonį nešančių eritrocitų ir hemoglobino. Senkant organizmo geležies atsargoms, kraujas silpsta, bet žmogus iš pradžių beveik nepastebi jokių ligos požymių.

Tuo metu organų aprūpinimas deguonimi blogėja. Sekinamas organizmas stengiasi kompensuoti jo trūkumą: greitėja kraujo apytaka, apkraunama širdis, kenčia smegenys, raumenys ir kt. Pradeda silpti imuninė sistema, apima nuovargis, mieguistumas, dirglumas, mažėja fizinės jėgos ir ištvermė.

Kaip nustatė JAV mokslininkai, netgi nedidelis geležies trūkumas gali pabloginti žmogaus mąstymą, sutrikdyti atmintį.

Jei geležies atsargos laiku neatstatomos, anemija išryškėja. Minėti simptomai išlieka, tačiau atsiranda ir akivaizdžiai matomų požymių: blyški oda, įtrūkę lūpų kampai, trapūs nagai, slenkantys plaukai ir kt.

Keičiasi skonis: norisi kažko rūgštaus, aštraus, pikantiško. Po sunkesnio fizinio krūvio sustiprėja dusulys, širdies plakimas. Gali nuolat užkietėti viduriai, moterims sutrinka mėnesinės arba jos visai išnyksta. Pradeda erzinti įprasti kvapai, be priežasties nuolat kinta nuotaika.

Pasak specialistų, organizmas prie anemijos ilgą laiką sugeba prisitaikyti. Dirbti įstengiama turint tik trečdalį reikiamos kokybės kraujo, bet didesnis fizinis krūvis išveda iš pusiausvyros. Gali prasidėti sunkios lėtinės ligos. Ilgainiui ligonis praranda gyvenimo džiaugsmą ir interesus.

Šeimos gydytojams surištos rankos

Lietuvoje šeimos gydytojams sunku anksti nustatyti slaptąją anemiją. Dėl riboto profilaktinių tyrimų finansavimo jie pirmiausia remiasi bendruoju kraujo tyrimu. Deja, šis parodo tik jau įsibėgėjusią ligą.

„Tuomet vaisingo amžiaus moterų hemoglobino koncentracija tesiekia 120 gramų litre ir vyrų bei moterų po menopauzės – 130 gramų litre. Geležies atsargos jau būna beveik išnaudotos, gydytis tenka pusė metų ir daugiau“, – aiškino gydytojas  S.Barakauskas.

Paskirti gydymo preparatai gali sukelti šalutinį pojūtį: vieni pacientai jaučia geležies skonį burnoje, kiti – pykinimą, užkietėja viduriai. Tik pastaruoju metu Lietuvą pasiekė modernūs vaistai, kurių net viena injekcija palaipsniui atkuria organizmo geležies atsargas.

Jei slaptoji anemija ištiriama anksti, kraujas gali būti sustiprintas per vieną ar du mėnesius, įmanoma išvengti vaistų. Laiku pastebėti artėjančią ligą padeda feritino ir transferino tyrimai.

Jei geležį kaupiančio baltymo feritino koncentracija sumažėja, o geležį transportuojančio baltymo transferino padidėja, galima diagnozuoti –  žmogui palaipsniui atsiras mažakraujystė.

Šeimos gydytojas geriausiai įvertina situaciją, kai gauna kompleksinio – bendrojo kraujo, geležies kiekio, feritino ir transferino – tyrimo atsakymą. Todėl papildomus tyrimus pacientams dažniausiai tenka atlikti už savo pinigus.

Profilaktiškai apsaugoti sveikatą daugybei žmonių padeda reguliari akcija „Nusimesk anemijos kilpą!“, kurios metu anemijos tyrimai atliekami už gerokai mažesnę kainą nei nustatyta Sveikatos apsaugos ministerijos.

Prarastą kraują būtina atstatyti

Sergančiųjų geležies stokos anemija Lietuvoje daugėja. Gerai žinoma, kad šiai ligai ypač jautrios moterys ir merginos, nes jos mėnesinių ciklo metu, po gimdymų praranda daug kraujo. Prieš kurį laiką atlikta studija parodė, kad anemija gali būti 30-35 proc. Lietuvos moterų.

„Mokslininkai pastebėjo, kad kai kurios anemijos formos labai sunkiai gydomos. Ligos ištakos dažniausiai būna paauglystėje, kai mergaitėms prasideda menstruacijos. Jų metu gausiai netenkama kraujo, kurį būtina atstatyti. Tačiau daug tėvų apie tai nežino arba užmiršta. Laiku nepastebėta ar iki galo neišgydyta mažakraujystė ypač daug problemų gali sudaryti besilaukiančioms moterims“, – sakė „Medicina practica“ laboratorijos vadovas gydytojas S. Barakauskas.

Jo nuomone, kitas papildomas rizikos faktorius paauglystėje – mergaičių noras drastiškai siekti tobulų kūno formų maisto sąskaita. Atsisakius mėsos ir nuskurdinus savo mitybą, išgyvenant ilgalaikį stresą anemijos grėsmė dar labiau išauga.

Mažakraujystės rizikos grupei priklauso ir vaikai dėl geležies didelio poreikio augančiam organizmui, ir pagyvenę žmonės dažniausiai dėl lėtinių ligų ar blogos kokybės protezų (kai blogai sukramtomas maistas).

Pasirūpinti tinkama mityba turėtų aktyviai sportuojantys vyrai. Vegetarai gali išvengti anemijos, jei susidaro tinkamą valgiaraštį. Atsparumas mažakraujystei priklauso ir nuo organizmo gebėjimo pasisavinti maistą. Pavyzdžiui, papildyti geležies atsargas trukdo kartu su mėsa vartojamas pienas. O daržovės, vitaminas C padeda pasisavinti geležį.

Sustiprinę kraują žmonės vėl atgauna gyvybinę energiją, grįžta darbingumas, stabilizuojasi emocijos.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Medicininiai tyrimai – kaip ant delno

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Nacionalinį dokumentų fondą papildė rašytojo Viktoro Katiliaus archyviniai dokumentai
Kultūra

Nacionalinį dokumentų fondą papildė rašytojo Viktoro Katiliaus archyviniai dokumentai

2025 12 30
Lietuvoje

Ispanija stiprina Lietuvos oro gynybą: dislokuotos antidroninės sistemos „Crow“

2025 12 30
Sustiprinta kurtinių tuokviečių apsauga
Gamta ir ekologija

Sustiprinta kurtinių tuokviečių apsauga

2025 12 30
dr. Kazys Napaleonas Kitkauskas
Architektūra

Valdovų rūmų muziejuje – prisiminimų vakaras su dr. Napaleonu Kitkausku 95 metų sukakties proga

2025 12 30
Vaidybinio filmo Kareivis – Lietuvos gynėjas kadras (1928, režisierius J. Linartas; iš kairės: Kareivis – I. Tvirbutas, Šnipas – V. Sipaitis, aktorė E. Žalinkevičaitė)
Kultūra

Cinema.lt atgimsta: Lietuvos kino teatrų seansai – vienoje vietoje

2025 12 30
Kviečia albumo „Tylos dialogai“ pristatymo koncertas
Kultūra

Kviečia albumo „Tylos dialogai“ pristatymo koncertas

2025 12 30
Stasės Vaineikienės knyga sulaukė didelio susidomėjimo Uzbekijoje
Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos

R. Garuolis. Palangiškės knyga tapo 2025 metų kultūros įvykiu Uzbekijoje

2025 12 29
Krašto apsauga
Lietuvoje

Vyriausybė pritarė Nacionalinės saugumo strategijos projektui

2025 12 29

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • nuomonė apie V. Sinica. Reikalingi poligonai, reikalinga pagarba
  • / apie V. Sinica. Reikalingi poligonai, reikalinga pagarba
  • Česlova Zukulienė apie V. Sinica. Reikalingi poligonai, reikalinga pagarba
  • Vincas Kalava apie A. Navys, M. Sėjūnas. Neturėtume tikėti Maskvos ašaromis

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Nacionalinį dokumentų fondą papildė rašytojo Viktoro Katiliaus archyviniai dokumentai
  • Ispanija stiprina Lietuvos oro gynybą: dislokuotos antidroninės sistemos „Crow“
  • Sustiprinta kurtinių tuokviečių apsauga
  • Valdovų rūmų muziejuje – prisiminimų vakaras su dr. Napaleonu Kitkausku 95 metų sukakties proga

Kiti Straipsniai

Vaisiai

Geriausi natūralūs vitamino C šaltiniai – kokie jie?

2025 11 29
Kada kūnui iš tikrųjų reikia natrio chlorido lašelinės

Kada kūnui iš tikrųjų reikia natrio chlorido lašelinės?

2025 11 07
„Life Sciences Baltics 2025“

Prezidentas: Lietuva tampa regiono gyvybės mokslų naujovių lydere

2025 09 17
LMB fodai

Augalai šalia mūsų: ar viską, kas gražu ir gardžiai atrodo – galima skinti ir dėti į burną?

2025 09 13
Rimas Jankūnas

R. Jankūnas. COVID vakcinų veiksmingumo praktikoje tyrimas – lengvatikiams

2025 08 06
Apelsinų sultys | pixabay.com nuotr.

Apelsinai papildys vitamino C atsargas

2025 02 02
Vandenilio peroksidas

Vandenilio peroksidas – kuo jis toks svarbus

2025 01 21
Medicinos mokslo centras | smsm.lrv.lt nuotr.

Santaros slėnyje atidarytas naujoviškas Medicinos mokslo centras

2024 10 03
Pavytusios vasaros gėrybės: ar vis dar tinkamos ant stalo? | vmvt.lrv.lt nuotr.

Pavytusios vasaros gėrybės: ar vis dar tinkamos ant stalo?

2024 09 24
Medicinos mokslo centras | eika.lt nuotr.

Baigtas statyti VU Medicinos mokslo centras

2024 08 26

Skaitytojų nuomonės:

  • nuomonė apie V. Sinica. Reikalingi poligonai, reikalinga pagarba
  • / apie V. Sinica. Reikalingi poligonai, reikalinga pagarba
  • Česlova Zukulienė apie V. Sinica. Reikalingi poligonai, reikalinga pagarba
  • Vincas Kalava apie A. Navys, M. Sėjūnas. Neturėtume tikėti Maskvos ašaromis
  • +++ apie „Axios“: V. Zelenskis pareiškė, kad yra pasirengęs pateikti taikos planą referendumui, jei būtų paskelbtos 60 dienų paliaubos
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Kviečia pokalbių popietė „Mūsų Velykų stalas“

Kviečia pokalbių popietė „Mūsų Velykų stalas“

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

Furnitūra | ket testai | fs25 mods | Refinansavimas | iPhone 16 Pro Max | Daigyklos | gta 5 mods | Paskolos iš SAVY

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai