Penktadienis, 4 rugsėjo, 2026
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Horoskopai
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Horoskopai
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Gamta ir žmogus Sveikata

Neišgydyta anemija dažnai atsiveja iš paauglystės

Ovidijus Aleksas, www.sveikatossodas.lt
2012-03-29 09:53:58
26
PERŽIŪROS
0
Neišgydyta anemija dažnai atsiveja iš paauglystės
efoto.lt, G.Ryženino nuotr.
efoto.lt, G.Ryženino nuotr.

Geležies stokos anemija (mažakraujystė) galėtų būti viena lengviausiai diagnozuojamų ligų – įsitikinę specialistai. Tačiau mūsų visuomenei reikia daugiau žinių apie paslėptos anemijos pavojų, o šeimos gydytojams – realių galimybių anksti ištirti silpstantį kraują.

Jei sulaukus pavasario krito darbingumas, padidėjo mieguistumas ar nervingumas, neskubėkite to priskirti įprastam sezono nuovargiui ar metų naštai. Be abejo, po žiemos sąstingio, vitaminų trūkumo organizmas natūraliai pasilpsta. Tačiau gali būti, kad gyvybines jėgas veržia geležies stokos anemija.

Apie slaptosios epidemijos pavojų primena sveikatos profilaktikos akcija „Nusimesk anemijos kilpą!“, kurią įvairiuose šalies miestuose iki balandžio pabaigos tradiciškai rengia atestuotų medicininių tyrimų laboratorijų tinklas „Medicina practica“.

„Labai svarbu, kad anemiją medikai pagaliau pripažino patologine būkle. Anksčiau neretai buvo aiškinama, kad mažakraujystė – tai tik kitų ligų simptomas. Pacientui kartais net priekaištaudavo, kad jis be reikalo varsto gydytojo duris, siūlydavo apsilankyti pas neurologą ar psichiatrą. Iš tiesų toks požiūris stebino. Juk negydoma anemija gali turėti lemtingų pasekmių“, – sakė „Medicina practica“ laboratorijos vadovas gydytojas Svajūnas Barakauskas.

Gydytojas Svajūnas Barakauskas
Gydytojas Svajūnas Barakauskas

Jis atkreipė dėmesį, kad reikia žengti dar toliau – laiku diagnozuoti paslėptą anemiją. Kaip tvirtinama, žmonių, kuriems pradeda trūkti geležies, yra 2-3 kartus daugiau nei sergančių jau išryškėjusia mažakraujyste.

Trikdo net mažas geležies trūkumas

Anemija susergama, kai kraujyje pradeda trūkti deguonį nešančių eritrocitų ir hemoglobino. Senkant organizmo geležies atsargoms, kraujas silpsta, bet žmogus iš pradžių beveik nepastebi jokių ligos požymių.

Tuo metu organų aprūpinimas deguonimi blogėja. Sekinamas organizmas stengiasi kompensuoti jo trūkumą: greitėja kraujo apytaka, apkraunama širdis, kenčia smegenys, raumenys ir kt. Pradeda silpti imuninė sistema, apima nuovargis, mieguistumas, dirglumas, mažėja fizinės jėgos ir ištvermė.

Kaip nustatė JAV mokslininkai, netgi nedidelis geležies trūkumas gali pabloginti žmogaus mąstymą, sutrikdyti atmintį.

Jei geležies atsargos laiku neatstatomos, anemija išryškėja. Minėti simptomai išlieka, tačiau atsiranda ir akivaizdžiai matomų požymių: blyški oda, įtrūkę lūpų kampai, trapūs nagai, slenkantys plaukai ir kt.

Keičiasi skonis: norisi kažko rūgštaus, aštraus, pikantiško. Po sunkesnio fizinio krūvio sustiprėja dusulys, širdies plakimas. Gali nuolat užkietėti viduriai, moterims sutrinka mėnesinės arba jos visai išnyksta. Pradeda erzinti įprasti kvapai, be priežasties nuolat kinta nuotaika.

Pasak specialistų, organizmas prie anemijos ilgą laiką sugeba prisitaikyti. Dirbti įstengiama turint tik trečdalį reikiamos kokybės kraujo, bet didesnis fizinis krūvis išveda iš pusiausvyros. Gali prasidėti sunkios lėtinės ligos. Ilgainiui ligonis praranda gyvenimo džiaugsmą ir interesus.

Šeimos gydytojams surištos rankos

Lietuvoje šeimos gydytojams sunku anksti nustatyti slaptąją anemiją. Dėl riboto profilaktinių tyrimų finansavimo jie pirmiausia remiasi bendruoju kraujo tyrimu. Deja, šis parodo tik jau įsibėgėjusią ligą.

„Tuomet vaisingo amžiaus moterų hemoglobino koncentracija tesiekia 120 gramų litre ir vyrų bei moterų po menopauzės – 130 gramų litre. Geležies atsargos jau būna beveik išnaudotos, gydytis tenka pusė metų ir daugiau“, – aiškino gydytojas  S.Barakauskas.

Paskirti gydymo preparatai gali sukelti šalutinį pojūtį: vieni pacientai jaučia geležies skonį burnoje, kiti – pykinimą, užkietėja viduriai. Tik pastaruoju metu Lietuvą pasiekė modernūs vaistai, kurių net viena injekcija palaipsniui atkuria organizmo geležies atsargas.

Jei slaptoji anemija ištiriama anksti, kraujas gali būti sustiprintas per vieną ar du mėnesius, įmanoma išvengti vaistų. Laiku pastebėti artėjančią ligą padeda feritino ir transferino tyrimai.

Jei geležį kaupiančio baltymo feritino koncentracija sumažėja, o geležį transportuojančio baltymo transferino padidėja, galima diagnozuoti –  žmogui palaipsniui atsiras mažakraujystė.

Šeimos gydytojas geriausiai įvertina situaciją, kai gauna kompleksinio – bendrojo kraujo, geležies kiekio, feritino ir transferino – tyrimo atsakymą. Todėl papildomus tyrimus pacientams dažniausiai tenka atlikti už savo pinigus.

Profilaktiškai apsaugoti sveikatą daugybei žmonių padeda reguliari akcija „Nusimesk anemijos kilpą!“, kurios metu anemijos tyrimai atliekami už gerokai mažesnę kainą nei nustatyta Sveikatos apsaugos ministerijos.

Prarastą kraują būtina atstatyti

Sergančiųjų geležies stokos anemija Lietuvoje daugėja. Gerai žinoma, kad šiai ligai ypač jautrios moterys ir merginos, nes jos mėnesinių ciklo metu, po gimdymų praranda daug kraujo. Prieš kurį laiką atlikta studija parodė, kad anemija gali būti 30-35 proc. Lietuvos moterų.

„Mokslininkai pastebėjo, kad kai kurios anemijos formos labai sunkiai gydomos. Ligos ištakos dažniausiai būna paauglystėje, kai mergaitėms prasideda menstruacijos. Jų metu gausiai netenkama kraujo, kurį būtina atstatyti. Tačiau daug tėvų apie tai nežino arba užmiršta. Laiku nepastebėta ar iki galo neišgydyta mažakraujystė ypač daug problemų gali sudaryti besilaukiančioms moterims“, – sakė „Medicina practica“ laboratorijos vadovas gydytojas S. Barakauskas.

Jo nuomone, kitas papildomas rizikos faktorius paauglystėje – mergaičių noras drastiškai siekti tobulų kūno formų maisto sąskaita. Atsisakius mėsos ir nuskurdinus savo mitybą, išgyvenant ilgalaikį stresą anemijos grėsmė dar labiau išauga.

Mažakraujystės rizikos grupei priklauso ir vaikai dėl geležies didelio poreikio augančiam organizmui, ir pagyvenę žmonės dažniausiai dėl lėtinių ligų ar blogos kokybės protezų (kai blogai sukramtomas maistas).

Pasirūpinti tinkama mityba turėtų aktyviai sportuojantys vyrai. Vegetarai gali išvengti anemijos, jei susidaro tinkamą valgiaraštį. Atsparumas mažakraujystei priklauso ir nuo organizmo gebėjimo pasisavinti maistą. Pavyzdžiui, papildyti geležies atsargas trukdo kartu su mėsa vartojamas pienas. O daržovės, vitaminas C padeda pasisavinti geležį.

Sustiprinę kraują žmonės vėl atgauna gyvybinę energiją, grįžta darbingumas, stabilizuojasi emocijos.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Medicininiai tyrimai – kaip ant delno

Naujienos iš interneto:

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Sveikata
Lietuvoje

Tyrimas: šeimos gydytojas per savaitę, specialistas − tik už 2-3 mėnesių

2026 09 04
Elektra
Lietuvoje

VERT suderino beveik 66 mln. eurų ESO investicijas požeminiams kabeliams

2026 09 04
Prasideda 82-oji Venecijos kino šventė
Kultūra

Venecijos kino šventėje bus pristatyti trys lietuviški filmai

2026 09 04
Susitikimas su mažuoju princu
Kultūra

Monospektakliai Vilniuje: penki susitikimai su žmogumi ir jo istorija

2026 09 04
Žemaitijos nacionalinis parkas
Gamta ir ekologija

Lietuvos nacionalinių parkų 35-mečio koncertų ciklą užbaigs muzikinis vakaras Žemaitijoje

2026 09 04
Japonų kultūros šventė „Bon Odori”
Istorija

Japonijos kultūros šventė „Bon Odori“ kvies pažinti jos papročius

2026 09 04
Krovininiai automobiliai
Lietuvoje

Patikrinimai atskleidė problemas, susijusias ne tik su krovininių automobilių viršsvoriu

2026 09 03
Elektra
Lietuvoje

Prezidentas aptarė energetikos linijų atsparumo stiprinimą

2026 09 03
Šildymas
Lietuvoje

„Gijos“ jau ruošiasi šildymo metui 

2026 09 03
Traukinys | | sumin.lrv. lt nuotr.
Gamta ir žmogus

Kazlų Rūdos miesto šventės dalyviams specialūs traukiniai

2026 09 03
Neįgalieji
Lietuvoje

Ilgalaikė priežiūra: pagalba bus teikiama „vieno langelio“ principu

2026 09 03
Elektra
Lietuvoje

Po audros elektros tiekimas atkurtas jau daugiau nei 98 proc. klientų

2026 09 03

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Vincas Kalava apie A. Juozaitis. Istorinė Lietuvos vagystė?
  • Vincas Kalava apie I. Vėgėlė. Apie ESO kompensacijas ir politikų pataikavimą „Ignitis“
  • Mano apie A. Juozaitis. Istorinė Lietuvos vagystė?
  • Jules apie A. Juozaitis. Istorinė Lietuvos vagystė?

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Tyrimas: šeimos gydytojas per savaitę, specialistas − tik už 2-3 mėnesių
  • VERT suderino beveik 66 mln. eurų ESO investicijas požeminiams kabeliams
  • Venecijos kino šventėje bus pristatyti trys lietuviški filmai
  • Multi-split oras–oras po sezono: priežiūros patarimai, kad sistema tarnautų ilgai

Kiti Straipsniai

Kompiuterinės tomografijos tyrimai

Kaip pasiruošti kompiuterinės tomografijos tyrimui?

2026 07 31
Vitaminų kapsules lėkštėje bandoma perpjauti su stalo peiliu prilaikant šakute...

Kas yra vitaminai ir kodėl tau jų tikrai reikia?

2026 04 29
Kodėl ligoniai, turintys nuolatinį gydytoją, gyvena ilgiau_ tyrimų išvados

Kodėl ligoniai, turintys nuolatinį gydytoją, gyvena ilgiau: tyrimų išvados

2026 01 21
Vaisiai

Geriausi natūralūs vitamino C šaltiniai – kokie jie?

2025 11 29
Kada kūnui iš tikrųjų reikia natrio chlorido lašelinės

Kada kūnui iš tikrųjų reikia natrio chlorido lašelinės?

2025 11 07
„Life Sciences Baltics 2025“

Prezidentas: Lietuva tampa regiono gyvybės mokslų naujovių lydere

2025 09 17
LMB fodai

Augalai šalia mūsų: ar viską, kas gražu ir gardžiai atrodo – galima skinti ir dėti į burną?

2025 09 13
Rimas Jankūnas

R. Jankūnas. COVID vakcinų veiksmingumo praktikoje tyrimas – lengvatikiams

2025 08 06
Apelsinų sultys

Apelsinai papildys vitamino C atsargas

2025 02 02
Vandenilio peroksidas

Vandenilio peroksidas – kuo jis toks svarbus

2025 01 21

Skaitytojų nuomonės:

  • Vincas Kalava apie A. Juozaitis. Istorinė Lietuvos vagystė?
  • Vincas Kalava apie I. Vėgėlė. Apie ESO kompensacijas ir politikų pataikavimą „Ignitis“
  • Mano apie A. Juozaitis. Istorinė Lietuvos vagystė?
  • Jules apie A. Juozaitis. Istorinė Lietuvos vagystė?
  • Ogi apie Mokslo žurnalistų ir mokslininkų dialogas geresnės mokslinės žurnalistikos link
Kitas straipsnis
Kviečia pokalbių popietė „Mūsų Velykų stalas“

Kviečia pokalbių popietė „Mūsų Velykų stalas“

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

ket testai | fs25 mods | Refinansavimas | iPhone 16 Pro Max | Daigyklos | gta 5 mods | DARBO SKELBIMAI

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Horoskopai
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai