Už ką žmonės myli naminius gyvūnus? Priežasčių be galo daug, bet dažniausiai gyvūnai pelno meilę dėl jų ištikimybės ir šilumos, kurios neretai trūksta bendraujant su žmonėmis.
Remiantis gyvūnų registracijos duomenimis, daugiausiai gyvūnų mylėtojų esama Kaune – čia iki šių metų vasario 13 dienos užregistruoti 12756 gyvūnai (Vilniuje užregistruotas 10731 gyvūnas, Klaipėdoje – 4624, kituose miestuose – 3158). Kauniečiai labiau myli šunis – jų užregistruota gerokai daugiau nei kačių (10956 šunys ir 1801 katė). O kur dar visi į registrą nepakliuvę gyvūnėliai ir kiti gausios faunos atstovai: triušiai, šinšilos, jūrų kiaulytės, žiurkėnai, žiurkės, vėžliukai, papūgėlės, kanarėlės, žuvytės ir t.t.
Neseniai atlikti moksliniai tyrimai byloja apie tai, kad naminiai gyvūnai (ypač katės ir šunys) turi fizinės, psichinės ir socialinės naudos žmogaus sveikatai.
Kuo gi pasireiškia naminių gyvūnų nauda žmogui?
Bendravimo su gyvūnais teigiamos savybės:
• Pagerėja savijauta – pabendravus su gyvūnu vos 15-30 min., padidėja serotonino (laimės hormono) ir sumažėja kortizolio (streso hormono) išsiskyrimas.
• Sumažėja kraujospūdis, o tuo pačiu sumažėja infarkto bei insulto rizika.
• Lengviau išsivaduoti iš depresijos gniaužtų – begalinė augintinio meilė ir prisirišimas, nuolatinis rūpinimasis gyvūnu, jo priežiūra nugramzdina ir tirpdo vidines problemas.
• Žmonės, kurie turi šunis, yra fiziškai aktyvesni ir rečiau turi viršsvorį – juk šunį reikia kasdien vedžioti į lauką.
• Gyvūnai turi teigiamą socializacinį poveikį – išvedus į lauką šunį ar katę, bendrauja ir gyvūnai, ir jų šeimininkai, kuriuos vienija bendri interesai.
• Gyvūnai sugeba pajusti įvairias sveikatos grėsmes ir perspėti šeimininką – daugelio šunų jautri uoslė gali pajusti cheminių procesų pokyčius žmogaus organizme ir tokiu būdu perspėti šeimininką apie jam gręsiantį pavojų (kritinį cukraus kiekio sumažėjimą kraujyje, epilepsijos priepuolį ar kt. kritinę būklę).
• Gyvūnai padeda gydyti vaikų hiperaktyvumo sindromą – žaisdami su gyvūnu vaikai išlieja savo energijos perteklių.
• Autizmu sergantiems vaikams gyvūnai padeda geriau koncentruoti dėmesį.
• Gyvūnai padeda greičiau atsistatyti po chirurginių operacijų.
• Specialiai apmokyti šunys gali tapti pagalbininkais žmonėms su negalia: šunys–vedliai padeda akliesiems, taip pat specialiai apmokyti šunys padeda Parkinsono liga sergantiesiems ar kitokią negalią turintiems žmonėms, kai šiems reikia pašalinių pagalbos (pvz., atidaryti duris, įjungti šviesą, paduoti daiktus ir kt.).
Tačiau bendravimas su gyvūnais ne visada atneša vien džiaugsmą ir naudą žmogaus sveikatai. Nelaiku ir nevietoje pasipainiojęs keturkojis gali tapti traumos priežastimi, dėl neadekvataus šeimos numylėtinio elgesio gali kilti įvairių stresinių situacijų su visomis iš to sekančiomis pasekmėmis, o tinkamai neprižiūrimas gyvūnas gali užkrėsti įvairiomis ligomis.
Kokias ligas gali „padovanoti“ žmogui mylimi augintiniai ir nemylimi benamiai gyvūnai?
Užkrečiamųjų ligų sąrašas ne toks jau ir menkas, tai:
• Kampilobakteriozė (šia bakterijų sukelta liga gali sirgti katės, šunys, žiurkėnai, paukščiai).
• Kriptokokozė (grybelių sukelta liga, kuria gali sirgti ir platinti paukščiai).
• Psitakozė (šia liga gali sirgti paukščiai).
• Pasteureliozė (šią ligą sukeliančių bakterijų aptinkama pas kates, šunis, žiurkes, paukščius ir kt. gyvūnus).
• Cheiletozė (šunų, kačių, paukščių, triušių ir kt. gyvūnų odoje parazituojančių erkių sukeltas susirgimas).
• Niežai (šunų, kačių ir kt. gyvūnų niežų erkės kartais gali parazituoti ir ant žmogaus).
• Salmoneliozė (šios ligos sukėlėjus su išmatomis išskiria vėžliukai, driežai, gyvatės, tritonai, varlės, pelės, žiurkės, žiurkėnai, paukščiai ir kt. gyvūnai).
• Mikobakteriozė (šia liga galima užsikrėsti per užterštą akvariumo vandenį).
• Jersinijozė (šios ligos sukėlėjus su išmatomis ir šlapimu gali platinti žiurkės, pelės, triušiai, katės, šunys ir kt. gyvūnai).
• Limfocitinis choriomeningitas (šios ligos sukėlėjų aptinkama pelių, žiurkių, žiurkėnų išmatose, šlapime, seilėse).
• Bartoneliozė arba „kačių įdrėskimo“ liga (infekcijos šaltinis – katės).
• Q karštligė (šios ligos sukėlėjų – riketsijų – gali turėti katės ir šunys).
• Kriptosporidijozė (parazitinių pirmuonių sukeltą infekciją gali platinti katės, šunys ir kt. gyvūnai).
• Echinokokozė (plokščiųjų kirminų kaspinuočių sukeltą ligą gali platinti šunys).
• Ešerichijozė (bakterijų sukelta liga gali sirgti katės ir šunys).
• Leptospirozė (šią infekciją gali platinti katės, šunys, žiurkės ir kt.).
• Liambliazė (šia parazitinių pirmuonių sukelta liga galime užsikrėsti nuo šunų ir kt. gyvūnų).
• Pasiutligė (šios ligos mirtiną virusą gali perduoti katės, šunys, žiurkės ir kt.).
• Mikrosporija (grybelių sukelta liga, kuria galima užsikrėsti nuo kačių, rečiau – šunų ir kitų gyvūnų).
• Toksokarozė (kirminų sukelta liga, kuria galima užsikrėsti nuo šunų ir kačių).
• Toksoplazmozė (galima užsikrėsti nuo kačių).
• MRSA infekcija (šios infekcijos sukėlėjų – bakterijų – gali turėti katės, šunys, triušiai ir kt. gyvūnai).
• Stabligė (šios ligos sukėlėjus su išmatomis išskiria praktiškai visi žinduoliai).
Kasmet registruojama nuo keliolikos iki kelių dešimčių kauniečių, susirgusių gyvūnų platinamomis ligomis: pavyzdžiui, 2011 m. registruoti 2 echinokokozės, 4 toksokarozės, 7 toksoplazmozės atvejai.
Nors naminiai gyvūnai yra daugybės užkrečiamųjų ligų nešiotojai ir platintojai, dar nereiškia, kad kiekvienas žmogus, paglostęs katę, šunį, triušiuką ar kitą naminį gyvūnėlį būtinai užsikrės ir susirgs viena iš aukščiau minėtų ligų. Gyvūnų platinamoms ligoms imliausi yra vaikai iki 5 m. amžiaus, nėščiosios, ŽIV infekuoti asmenys, onkologiniai ligoniai, žmonės, kuriems buvo atlikta organų transplantacija, silpną imuninę sistemą turintys asmenys, senyvo amžiaus žmonės.
Daugelio ligų galima išvengti laikantis elementarių higienos taisyklių, o jei gyvūnas bus tinkamai prižiūrimas ir skiepijamas, galima išvengti net ir mirtiną pavojų nešančių ligų ( pvz., pasiutligės). Tačiau, deja, esama ligų, kurių išvengti vien skiepų ir higienos pagalba neįmanoma, o ir pačią ligą nustatyti nėra paprasta.
Taigi, įvertinus visus naminių gyvūnų „pliusus“ ir „minusus“, prieš įsigijant naminį gyvūnėlį, visada verta pirmiausiai pagalvoti, ar šeimoje nėra infekcijoms imlių žmonių, ar pakaks kantrybės ir lėšų gyvūno priežiūrai (vizitams pas vet. gydytoją, skiepams, vaistams, maistui ir kt.), kas vedžios gyvūną į lauką, valys jo buveinę, rūpinsis gyvūno higiena ir t.t.
Neretai tėveliai, tenkindami savo mažųjų atžalų užgaidas, nuperka šuniuką ar kačiuką, o kai šis atsibosta, ar atsiranda su gyvūnu susijusių problemų (teršia aplinką, graužia baldus, drąsko užuolaidas, kandžiojasi, loja ir erzina kaimynus ir t.t.), atiduoda gyvūnėlį į prieglaudą, kur jo laukia nežinoma ateitis, arba tiesiog išmeta neįtikusį ar atsibodusį gyvūną į gatvę, papildydami benamių kačių ir šunų gretas.
Tarp benamių valkataujančių gyvūnų užkrečiamosios ligos ypač greitai plinta, o sergančių gyvūnų išmatomis ir plaukais užteršta aplinka kelia grėsmę tiek kieme žaidžiantiems vaikams, tiek ir kieme vedžiojamiems sveikiems naminiams gyvūnams.
Neretai valkataujančių gyvūnų (ypač kačių) populiacijos gausą palaiko geraširdiški žmonės, nuolat šeriantys benamius gyvūnus.
Pagal Gyvūnų laikymo Kauno mieste taisykles benamius (beglobius) gyvūnus gaudo, karantinuoja, globoja, atlieka jų eutanaziją ir juos utilizuoja gyvūnų globos ir kontrolės tarnyba.
Gyventojai, kuriems kyla problemų dėl beglobių gyvūnų, turėtų kreiptis į Kauno miesto savivaldybės administracijos seniūnus pagal gyvenamąją vietą.
