Saporo mieste (Japonija) vykusiame tarptautiniame ledo skulptūrų konkurse kauniečių komanda iškovojo trečiąją vietą.
Šįmet 63-iąjį kartą surengto kasmetinio Saporo sniego festivalio metu vykusiame sniego skulptūrų konkurse kauniečių komandos – Kęstučio Lanausko, Artūro Burneikos ir Tomo Petreikio – sukurta skulptūra „Atsargiai: grožis yra trapus ir jam gresia pavojai“ buvo įvertinta trečiąja vieta.
T.Petreikis, dalydamasis mintimis apie šių metų konkursą, teigė, jog darbą labai sunkino pernelyg šiltas bei saulėtas oras. Skulptūros faktūroms didelę reikšmę teikiantys lietuvaičiai joms suteikti formą galėjo tik pačioje darbų pabaigoje, kai oro temperatūra nukrito žemiau nulio. Dėl tokių nepalankių oro sąlygų organizatoriai konkurso dalyviams netgi suteikė vieną papildomą valandą.
Pirmąją vietą šiemet laimėjo komanda iš Honkongo (kūrinys „Drakono šuolis“), antroji vieta atiteko švedų skulptūrai „Švedija, nekratyti“. Trečiąją vietą laimėję kauniečiai savo darbu siekė atkreipti visuomenės dėmesį į trapų grožį bei jo išsaugojimą.
„Pasaulio grožis yra neišsemiamas, tačiau tuo pačiu labai trapus ir laikinas dėl žmonių veiklos. Mes stovime ant bedugnės krašto, kuomet nėra kur trauktis toliau. Turime prisiimti didžiulę atsakomybę už tai ką mes darome ir išsaugoti visą grožį, kurį mums dovanoja pasaulis“, – kūrinio koncepciją keliais sakiniais pristatė T.Petreikis.
Kasmet svarbiausią Hokaido salos festivalį aplanko apie milijonas turistų. Šiemet jų akis džiugino net 16 skulptorių komandų iš įvairiausių pasaulio regionų, kurie Odori parke ir pagrindinėje Susukino gatvėje dirbo it nuolatinėje scenoje.
Lietuvos delegacijos Saporo sniego festivalyje dalyvauja jau 10 metų. 2003-iais buvo sutarta dėl glaudesnio Kauno ir Saporo miestų bendradarbiavimo. Nuo tada Japonijos sniego festivalyje Lietuvai atstovauja kauniečiai, pastaraisiais metais namo negrįžtantys be apdovanojimų. 2009 m. konkurso metu skulptorių komanda nusileido tik Tailando komandai. Tuo tarpu pernai kauniečių darbas „Pasaulis yra mūsų avilys“ buvo pripažintas geriausiu.
LT internete mačiau įdėtą nuotrauką, kur toje parodoje japoniukai laiko Kauno herbo vėliavėles su Kauno krikščionių garbinamos kančios simboliu (nukryžiuotojo kryžiumi) – tiesiog mazochistiškai reklamuoja šios kančios garbintojų religinės konfesijos LT sektą.
Negana to, japoniukai supras, kad Kauno raguotiesiems į galvą smeigiami kryžiai taipogi simbolizuoja kauniečių polinkį į aiškiai proreliginį savimazochistinį mėgavimąsi ir gyvūno kančia.
Laimei (lietuvių dievybei), kad bent jų neblogias meno kūrinys – be tų kryžių.