Globalinis klimato atšilimas jau tapo viena labiausiai linksniuojamų temų žiniasklaidoje, apie jį kalba ir sprendimus priimti bando (dažniausiai nesėkmingai) politikai, o dauguma mokslininkų sutinka, kad žmogus yra didžiausias dabartinio klimato atšilimo kaltininkas.
Nepaisant to, daugeliui žmonių akivaizdus klimato šiltėjimas lieka kažkokiu mistiniu, tolimu reiškiniu, kuris sugalvotas mokslininkų norint atkreipt dėmesį ar tiesiog iš neturėjimo ką tirti.
Tačiau derėtų neužmiršti, kad mokslas neturi emocijų ar išankstinio nusistatymo, o viską siekia paaiškinti objektyviai. Apžvelgus mokslininkų darbus, tampa aišku, kad didžioji dalis kritikos globalinio atšilimo dėl žmogaus kaltės adresu yra nepamatuota ir neobjektyvi. Panagrinėkime tris populiariausius ,,argumentus‘‘, naudojamus vadinamųjų globalinio atšilimo skeptikų.
Klimatas kito ir anksčiau – dabartinis atšilimas nėra išimtis.
Taip, Žemės klimatas per 4,5 milijardo metų niekada nebuvo pastovus ilgesnį laiką. Buvo ir staigių temperatūros pokyčių: pavyzdžiui, baigiantis paskutiniajam ledynmečiui, Grenlandijoje vidutinė metinė temperatūra per maždaug penkis dešimtmečius pakilo apie 7 laipsnius. Daugeliui turbūt žinomi Mažasis ledynmetis ir prieš jį buvęs Viduramžių šiltasis laikotarpis, tačiau jie buvo būdingi tik Europai, ir jų metu temperatūra keitėsi mažiau nei pastarąjį šimtmetį.
Žodžiu, visos Žemės vidutinė temperatūra per paskutiniuosius keletą šimtų tūkstančių metų niekada nekito taip sparčiai, kaip per pastarąjį šimtmetį, kuomet temperatūra pakilo 0,8 laipsnio. Tai – faktas, įrodytas daugelio nepriklausomų pastarųjų metų tyrimų.
Vienas ugnikalnio išsiveržimas išmeta tiek pat ar net daugiau dujų, kiek žmogaus veikla per metus.
Išsiveržimai vidutiniškai išmeta palyginti nedaug šiltnamio dujų – vien anglies dioksido žmogaus veikla per metus išmeta 150 kartų daugiau nei visi planetos ugnikalniai. Tai yra daugelio metų vidurkis, nes ugnikalnių aktyvumas kasmet skirtingas.
Nežinia, kokiu pagrindu buvo paskleistas gandas apie vieno ugnikalnio neįtikėtinai dideles emisijas, bet šiuo metu tai vienas populiariausių skeptikų naudojamų ,,argumentų‘‘. Be abejo, per Žemės istoriją būta daug galingesnių išsiveržimų, keitusių planetos klimatą dešimtmečiams ir ilgiau, tačiau per palyginti trumpą savo egzistavimą žmonių civilizacija tokio masto išbandymų nepatyrė. Be to, ugnikalnių išsiveržimų per metus skaičius pastaruosius kelis dešimtmečius lieka daugmaž pastovus, o temperatūra pradėjo kilti vis sparčiau.
Žmogaus įtaka per menka, kad keistų Žemės klimatą. Mėgstama teigti, kad žmogus – tik mažytė dulkelė planetoje, ir jo veikla bejėge ką nors keisti.
Poezijoje šie žodžiai gal ir skamba gražiai, tačiau realybė visai kitokia. Šiltnamio dujos (anglies dioksidas, metanas, azoto oksidai ir kitos), kurių kiekio didėjimas atmosferoje kaip tik ir siejamas su sparčiu atšilimu, užima labai mažą dalį tarp visų atmosferą sudarančių dujų, tačiau jų įtaka planetos klimatui neproporcingai didelė.
Apskaičiuota, kad žmogaus veikla kasmet išmeta tokį anglies dioksido kiekį, kuris sudaro beveik procentą jau esančio šių dujų kiekio. Pusę to kiekio sugeria augalija ir vandenynai (tai, beje, dar viena problema – dėl didėjančio ištirpusio anglies dioksido kiekio vandenynų vanduo tampa vis rūgštesnis), o likusi pusė išmestų dujų lieka atmosferoje, taip vis didindama jų sudaromą dalį. Nuo 1750 iki 2010 metų šių dujų dalis atmosferoje padidėjo nuo 0,027 iki 0,039 proc., t.y. beveik pusantro karto. Tai – irgi faktas. Panaši situacija su metanu ir diazoto monoksidu.
Yra ir daugiau skeptikų mėgstamų argumentų, kurie neva patvirtina, jog klimato kaita vyksta ne dėl žmogaus kaltės. Iš dalies skepticizmas yra gerai, nes nuolatinė diskusija šiuo tikrai svarbiu klausimu būtina. Klimato kaitos dėl žmogaus veiklos skeptiku privalo būti kiekvienas, net ir palaikantis ją. Visuomet būtina kritiškai vertinti faktus, susijusius su klimato kaita. Tačiau bet kokia diskusija turi vykti protingai.
Kol kas absoliuti dauguma mokslinių tyrimų patvirtina viena – dabartinis klimato atšilimas vyksta daugiausia dėl žmogaus veiklos. Tačiau didžioji dalis – ne visi – skeptikų nenori net girdėti apie tai. Kai kurie iš jų jų galbūt nori pasirodyti originalūs, išsiskiriantys iš bendros masės – juk taip daug lengviau atkreipti dėmesį. Kita dalis apskritai mėgsta tik rėkti, bet negirdėti. Tokiam žmogui, jei jis tuo netiki, neįrodysi net ir to, kad Žemė apvali (juk gal tai tėra tik mokslininkų sugalvota nesąmonė, o visos nuotraukos iš kosmoso ir skrydis į Mėnulį – tik klastotės), jų neveikia jokie argumentai. Bėda ta, kad dauguma skeptikų įpratę tik skelbti abejotinas tiesas, o ne klausyti ir ieškoti argumentų savo teiginiams pagrįsti.
Šiuo metu daug svarbiau ne ginčytis apie aukščiau minėtus dalykus, o spręsti, ką daryti toliau. Juk atšilimas jau keičia ir ateityje vis labiau keis žmonijos gyvenimą – ir toli gražu ne visada į gerą pusę.
Kol kas belieka tikėtis, kad mūsų planetos temperatūra nekils taip sparčiai, kaip skelbia kai kurie pesimistiškiausi scenarijai šimtui metų į priekį. Tačiau pastarojo mėnesio naujienos nedžiugina: Durbane vykusiose klimato kaitos derybose iš esmės nieko apčiuopiamo nenuspręsta, o pernykštės anglies dioksido emisijos buvo didžiausios per visą žmonijos istoriją.
