Artėjant metų pabaigai esame įpratę pasižiūrėti atgal, prisiminti, ką nuveikėme, susumuoti pasiektus rezultatus, pasvarstyti, ką buvo galima daryti kitaip, kur klydome ar įdėjome nepakankamai pastangų, o ką atlikome išties gerai. Šalčininkų kuopos šauliai – ne išimtis.
Apie kuopos vykdomą veiklą buvo kalbėta ir rašyta jau ne vieną kartą. Ko gero, nieko labai naujo ir nepasakytume: žygiai, renginiai, stovyklos, pratybos… Savaime suprantama, kiekvieną kartą visa tai vyksta kiek kitaip, ieškoma naujų būdų tobulėti, užsiėmimus padaryti kuo įdomesnius ir dar naudingesnius.
Šiais metais iš tiesų buvo dalyvauta ne vienoje stovykloje (kuopos atstovai stovyklavo Panevėžyje, gausesnis būrys – mobilioje vasaros stovykloje Eišiškėse, stovyklauta Dieveniškėse vykusioje baltiško pobūdžio stovykloje „Mūsų šaknys – baltai“); šaulio – inžienieriaus kurse Kaune; jaunųjų šaulių paramedikų kursuose, pratybose Paberžėje „Griežtas atsakas“, įspūdinga šaulių eisena ir pratybos Kalesninkuose Šalčininkų raj….. Visus, ko gero, sunku būtų ir paminėti. O kur dar kassavaitiniai užsiėmimai būriuose, tradiciniai renginiai skirti valstybinėms šventėms paminėti ir pan. Taigi veiklos tikrai netrūksta.
Jeigu kalbėtume apie praktinius užsiėmimus, labiau išskirti norėtųsi pratybas Paberžėje „Griežtas atsakas“, kurių metu buvo ne tik tobulinami turimi įgūdžiai, bet ir būrys jaunųjų šaulių bei šaulių davė pasižadėjimus ir priesaikas.
Kadangi mokymai vyko šaulius suskirsčius į dvi grupes – kovinius ir pradedančius – tad nepatenkintų, nusivylusių ar pernelyg išgąsdintų nebuvo. „Koviniai“ turėjo galimybę pajusti tikrąjį kariško gyvenimo skonį (juolab, kad užsiėmimus vedė KASP Didžiosios Kovos apygardos 8-osios rinktinės kariai – instruktoriai), na, o pradedantieji (ar tuo metu dėl kokių nors kitų priežasčių negalėję prisijungti prie kovinių) atlikinėjo lengvesnes užduotis. Tačiau daug naudingos patirties ir žinių įgijo ir vieni, ir kiti.
Be abejo, per šiuos metus, kaip jau ir minėta, vyko ir daugiau tikrai labai įdomių renginių, mokymų… Papasakoti apie kiekvieną atskirai – tikrai neįmanoma. Tačiau labai smagu, kad po kiekvieno iš jų jaučiamės vis labiau patobulėję, įgiję kažką naujo, kuo galime pasidalinti su kitais.
Savaime suprantama, šalia visų gerų dalykų atsiranda ir tokių, apie kuriuos kartais pamirštame, kartais tiesiog nesureikšminame, tačiau bet kokiu atveju jie niekur nedingsta ir karts nuo karto sukelia tam tikrų sunkumų ar bent jau nepatogumų.
Šiuo metu kuopoje yra 149 šauliai. Dauguma iš jų – jaunieji šauliai. Natūralu, kad didžiąją veiklos dalį užima būtent jų ugdymas mokyklų būreliuose. Gaila tik kad tuo ugdymu užsiimti galinčių žmonių yra ne tiek jau ir daug.
Noro ir entuziazmo gal ir nepritruktų, tačiau didžiausia problema yra elementarus specifinių žinių stygius, mat daugumai jaunųjų šaulių būrelių vadovauja pedagogai, kurie neturi specialaus karinio išsilavinimo ar parengimo.
Džiugu, jog ši problema pamažu pradedama spręsti ir per moksleivių rudens atostogas (lapkričio 2-5 d.) Divizijos generolo Stasio Raštikio Lietuvos kariuomenės mokyklos poligone Kazlų Rūdoje vykusiuose jaunųjų šaulių būrelių vadovų kursuose dalyvavo du Šalčininkų kuopos pedagogai: Juozas Bagdonas ir Antanas Šmailis. Tikimės, jog ateityje ir daugiau mūsų kuopos mokytojų galės pasinaudoti tokia galimybe, juolab, kad ir LŠS vadas žadėjo – kursai tikrai vyks.
Aišku, problemų yra ir daugiau: uniformų stygius, transporto klausimas, kai reikia vykti į toliau vykstančius renginius ar mokymus, tačiau veiklus ir sumanus jaunimas randa išeičių. Uniformas skolinasi, perperka… Kiti gi, įtikina save, jog šauliui svarbiausia ne uniforma ar antsiuvas, o idėja, suvokimas, kas yra tikrasis šaulys, ir puikiai savo šauliškas pareigas vykdo be visų minėtų atributų.
Transporto nebuvimas dažnai pakiša koją ir kartais tenka atsisakyti vieno ar kito renginio. Tačiau išeitis randama ir čia: ten, kur įmanoma, vykstama visuomeniniu transportu (aišku, tokios išlaidos ne visiems šauliukams yra įkandamos), „tranzuojama“ ar tiesiog kreipiamasi pagalbos į tėvus. Gaila, kad spręndžiant šią problemą (dėl pavėžėjimo mokykliniu transportu) ne taip jau ir retai susiduriama su biurokratijos ar principais. O ir mokyklų vadovai ne visada gali skirti reikiamų lėšų dažnesnėms išvykoms.
Savaime suprantama, visos šios bėdos aktualios ne vien mūsų kuopai. Tačiau negalime pamiršti, jog šalia materialiųjų klausimų iškyla ir kitas – krašto specifikos – aspektas ir su ta specifika susijusios problemos. Niekam ne paslaptis, kad šauliškos idėjos (ypač tos, kurios susijusios su lietuvybės puoselėjimu ir sklaida) šiame krašte ne visada priimamos geranoriškai ir palankiai. Todėl išties norėtųsi padėkoti tiek mokyklų vadovams, tiek visiems kitiems atsakingiems žmonėms, kurie stengiasi, kad šaulių veikla Šalčininkų krašte vyktų aktyviai, būreliai gyvuotų ir vis plėstųsi.
O kad kuopa plečiasi – tai tikra tiesa. Šiuo metu jos būreliai veikia ne tik Šalčininkų ir Vilniaus rajono mokyklose, bet ir Vilniaus mieste – A. Vienuolio pagrindinėje ir Mikalojaus Daukšos vidurinėje mokyklose. Visa tai vyksta kuopos vado Eimanto Tamulyno dėka, kuris dirbdamas KASP Didžiosios Kovos apygardos 8-osios rinktinės Vilniaus regiono karo prievolės ir komplektavimo skyriaus vyr. specialistu, randa laiko skleisti ir šauliškas idėjas, skatina kuo aktyviau prisijungti prie šios išties įdomios visuomeninės veiklos.
O jaunimas tikrai geranoriškai jungiasi. Vieni vedini smalsumo, kitus traukia kariškas gyvenimas (kurio bent jau kažkiek kiekvienas atėjęs į kuopą gauna patirti), treti nori būti naudingi, išreikšti save, savo idėjas, atlikti tam tikrą visuomeninę pareigą (tai, ko gero, jie supranta tik šiek tiek vėliau, jau įgiję tam tikros patirties ir tapę brandesni).
Bet juk svarbiausia, ko gero, ir yra tai, kaip mes kiekvienas suvokiame taip dažnai girdimus žodžius: pareiga sau, artimam žmogui, bendruomenei, Tėvynei; kaip suvokiame savo indėlį tame visuomeniniame gyvenime. Galų gale, ką gero ir naudingo galime duoti patys sau. Nes kuo labiau turtėsime (ir toli gražu ne materialiai) patys, kuo platesnė bus mūsų pažinimo, mąstymo amplitudė, tuo daugiau galėsime duoti šalia esančiam. Manau, Šaulių sąjunga tam pažinimui ir tobulėjimui – puikus ir tinkamas tramplinas.
Renata Kalinauskaitė, Šalčininkų 11-osios šaulių kuopos Turgelių būrio vadė
Vytautas Tamulynas, Šalčininkų 11-osios šaulių kuopos Šalčininkų pirmo būrio vadas
Tomas Sialetickis, Šalčininkų 11-osios šaulių kuopos Šalčininkų antro būrio vadas
