Lapkričio 21 d. 17 val. Klaipėdos apskrities viešojoje I.Simonaitytės bibliotekos (Herkaus Manto g. 25, Klaipėda) Konferencijų salėje vyks K.Donelaičio poemos „Metai“ vertimo į rusų kalbą pristatymas.
Dalyvaus V.Karpenko, Arvydas Juozaitis, Ž.Sidabraitė, vertėjas Sergėjus Isajevas (Clandestinus), Napaleonas Kitkauskas, M.Vaicekauskas.
Gros P. Narušis ir S. Atkočaitytė. Kūrinių ištraukas skaitys aktorius A.Šimanskis. Renginį ves A.Žalys.
Pagrindinis ir svarbiausias Kristijono Donelaičio kūrinys – epinė poema „Metai“ – tai iki šiol garsiausias ir nepralenktas lietuvių literatūros kūrinys, pasižymintis ypatingu originalumu ir meistriškai valdoma medžiaga bei kalba. Lietuvių kalbai pritaikytu metrotoniniu hegzametru (ši metrinio ir toninio hegzametro sintezė – didžiausias K.Donelaičio atradimas) sukurtoje epinėje poemoje, turinčioje didaktinio ir herojinio epo bruožų, autorius aprašė tikrovei itin artimą Mažosios Lietuvos lietuvių valstiečių (būrų) kasdienį gyvenimą: jų darbą, aplinką, buitį, šventes ir t. t. Poemos adresatas buvo K.Donelaičio parapijos valstiečiai, kuriems dėl tematikos, stiliaus ir kalbos poema turėjo būti gerai suprantama, bei artimiausi jo draugai, kuriems ši gyvenimo kasdienybė buvo gerai pažįstama.
Pirmą kartą „Metų“ poemos fragmentus publikavo Kristijonas Gotlybas Milkus 1800 metais, o pirmą kartą (sutrumpinta) poema buvo išleista K.Donelaičio kūrybos tyrinėtojo L.G.Rėzos 1818 metais. Pasakėčias pirmą kartą išleido taip pat L.G.Rėza 1824 metais. Pirmas lietuviškas leidimas buvo išleistas JAV 1897 metais. Vėliau K.Donelaičio poema ir kita jo kūryba buvo išleista 1914, 1918, 1921, 1927, 1940, 1941, 1945, 1948, 1950, 1956, 1966, 1977, 1983, 1994, 2000, 2004 metais; pilniausiu ir kruopščiausiai parengtu laikomas 1977 metų leidimas. K.Donelaičio kūryba yra susilaukusi ir nemažo tarptautinio populiarumo: „Metai“ ir kai kurie kiti kūriniai yra išversti į 12 kalbų – anglų, armėnų, baltarusių, čekų, gruzinų, latvių, lenkų, rusų, švedų, ukrainiečių, vengrų ir vokiečių, o poemos ištraukos ir kita kūryba dar į esperanto, estų, italų, japonų, lotynų, prancūzų ir sorbų kalbas. Į rusų kalbą poemą išvertė Davidas Brodskis; jo vertimas pirmą kartą buvo išleistas 1946 metais. Vėliau šis vertimas buvo redaguojamas ir tobulinamas, taip pat išverstos ir pasakėčios.
Pristatomoje knygoje, šalia naujos Metų vertimo redakcijos, pateikiama ir Kristijono Donelaičio pasakėčių ir kitų jo kūrinių vertimai į rusų kalbą. Naujoji tekstų redakcija parengta pagal 1977 metų leidimą, redaguotą Kazimiero Ulvydo (Kristijonas Donelaitis, Raštai, red. kom. Kostas Korsakas (pirm.) ir kt., Vilnius, 1977). Redaguojant ir rengiant K.Donelaičio tekstus, siekta juos išlaikyti kuo autentiškesnius, su visomis archajiškomis ir tarminėmis ypatybėmis. Šia naująja poemos ir pasakėčių redakcija siekiama artėti prie kanoninių, autentiškiausių K. Donelaičio tekstų.
Renginio metu taip pat bus eksponuojama grafikės Irinos Gerasimovos darbų paroda K.Donelaičio „Metų“ motyvais.
kokiu dar zydu kalba?!?! – yra arba hebraju arba jidis!
Jei dar tiksliau, tai “žydų” kalbų yra vos ne kiekvienoje šalyje atskira, o hebrajų (arba ivrit’as) yra jehudimų, t.y. Izraelyje nuo 1948m. kuriamos tautos.
Tad klausimas: kokia kalba buvo išleisti “Metai”?
Kristijonas Donelaitis rašė vienakalba. Jo kūriniai yra verčiami į kitas kalbas. Nepasirašanti(tis) ‘Alko’ rašliavotoja(jas) nesugeba rašyti APIE kūrybą viena kalba. Tokia nuostabi Donelaičio kūryba, kad net lietuviškų žodžių trūksta rašyti apie ją. O, gal čia nesveikas noras parodyti kiek svetimų kalbų moka? Abejoju, ar net savo ‘gimtąją’ moka?
Žodžiu, nesupratau:
“Lietuvių kalbai pritaikytu metrotoniniu hegzametru (ši metrinio ir toninio hegzametro sintezė – didžiausias K.Donelaičio atradimas) sukurtoje epinėje poemoje, turinčioje didaktinio ir herojinio epo bruožų, autorius aprašė tikrovei itin artimą Mažosios Lietuvos lietuvių valstiečių (būrų) kasdienį gyvenimą: jų darbą, aplinką, buitį, šventes ir t. t. Poemos adresatas buvo K.Donelaičio parapijos valstiečiai, kuriems dėl tematikos, stiliaus ir kalbos poema turėjo būti gerai suprantama, bei artimiausi jo draugai, kuriems ši gyvenimo kasdienybė buvo gerai pažįstama.”
“epinėje poemoje” – eiliuotame pasakojime?
“didaktinio ir herojinio epo bruožų” – pamokomo ir DIDVYRIŠKO(???) pasakojimo bruožų?
” Poemos adresatas buvo K.Donelaičio parapijos valstiečiai, kuriems dėl tematikos, stiliaus ir kalbos poema turėjo būti gerai suprantama…” – eiliuotas kūrinys skirtas … valstiečiams, kurie… (NESUPRASTŲ TOKIŲ ŽODŽIŲ: “tematikos, stiliaus”).
Kada ‘Alkas’ pradės man mokėti už tokių nesąmonių taisymą? Teko jau skaityti apie ‘atominėse elekrinėse verdamą vandenį’ (ten garas yra perkaitinamas, kad nesugadintų turbinų).