Lapkričio 16 d. 14 val., minint Latvijos Respublikos Nepriklausomybės atkūrimo 20-ąsias ir Nepriklausomybės paskelbimo 93-ąsias metines, Seimo II rūmų parodų galerijoje bus pristatyta fotografijų paroda „Taip mes ėjome į Nepriklausomybę“. Parodą pristatys Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkė Irena Degutienė, Latvijos Respublikos nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius Lietuvoje dr. Martinis Virsis ir Lietuvos Respublikos Seimo Tarpparlamentinių ryšių su Latvijos Respublika grupės pirmininkas Saulius Pečeliūnas.
„XX amžiaus pabaigoje atgimusi Latvijos Respublika atsidūrė svarbiausiame savo naujausių laikų istorijos etape. Ar tikrai tai suvokiame? O gal slegiami visų kasdienių sunkumų nebeprisimename? Ar per skubėjimą nepamirštame apie tai papasakoti savo vaikams? Ar suvokiame, kad žinoti apie kertinius mūsų istorijos įvykius ir minėti juos tarptautiniuose susibūrimuose yra viena svarbiausių mūsų pasitikėjimo, savigarbos ir išdidumo prielaidų?“ – sakoma parodos pratarmėje.
Paroda sumanyta kaip istorinių dokumentų liudijimas, išdėstant juos pagal į nepriklausomybę atvedusių įvykių chronologiją, ne tik atspindint svarbiausius to meto istorinius momentus Latvijoje, bet ir ypatingą dėmesį skiriant žmonių mąstysenai ir jausminei patirčiai.
Tai Baltijos kelias, 1990-ųjų gegužės 4-oji – diena, kurią visi Latvijos Respublikos piliečiai ne tik protu, bet ir širdimi turėtų vertinti kaip šventę, po to 1991-ųjų sausį ir rugpjūtį sekusi sovietų režimo agonija, didžiųjų pasaulio valstybių Latvijos Respublikos pripažinimas, o tada naujo tūkstantmečio pradžioje – įstojimas į Europos Sąjungą ir NATO.
Svarbiausius istorijos įvykius fiksavo šiuolaikiniai fotomenininkai. Vadovaujant fotomenininkui Ilmarui Znotiniui, kartu su Užsienio reikalų ministerija surengta daug reikšmingų fotodokumentų parodų, kuriose fotopaliudijimus pateikė Uldis Briedis, Aivaras Liepinis, Gunaras Janaitis, Borisas Klesnikovas, Imantas Prėdelis, Vitalijus Stipniekas, Andris Tenasas, Maris Zemgalietis, Andris Eglitis, Zigismundas Zalmanis, Vilhelmas Mihailovskis, Valdis Semjonovas, Ilgvaras Gradovskis, Tiitas Veermae (Estija), Ričardas Grigas (Lietuva) ir Ilmaras Znotinis.
Parodoje „Mūsų kelias į Nepriklausomybę“ pamatysime ne tik įvykius Rygoje ir Latvijos rajonuose, bet ir tai, kas tomis dienomis vyko Lietuvoje ir Estijoje.
Atsižvelgiant į dokumentinės medžiagos svarbą, parengtas ir parodos katalogas keturiomis kalbomis – nuotraukų albumas, dokumentinių esė stiliumi pasakojantis apie konkrečius įvykius Latvijos Respublikos kelyje į Nepriklausomybę.
Seimo II rūmų galerijos lankytojai kviečiami apžiūrėti parodą iki lapkričio 22 d. kasdien nuo 8 iki 17 val.
Manau, kad vietoje papildomo baliaus reiktų Valstybinėje LRT pradėti laidas ” Svečiuose pas kaimynus” ar panašiai, kad bent bendrais bruožais žinotume geriau kas pas latvius darosi, ne kaip pas amerikontus.
Minėti istorinių įvykių 20-metį reikia, tačiau reikia dėmesingai žvelgti kas vyksta dabar ir kas laukia ateityje mūsų brolius ir kaimynus.O ten jau reikalauja antros valstybinės kalbos- rusų kalbos. ar mes ką nors darome dėl tokio absurdo, ar mūsų valdžia , Seimo nariai ką nors pareiškė apie tai? nieko. Kad parodyti, jog mums ne tas pats kas vyksta Latvijoje, turime per nacinalinę žiniasklaidą kalbėti ir rodyti procesus kurie ten vyksta. Įvesti mokymąsi latvių kalbos pradžioje nors pagal sieną su latviais, aišku ir latviams analogiškai elgtis lietuvių kalbos atžvilgiu. Pradėti suartėjimą su mūsų broliais, qal vėliau išaugs į konfederacinę sąjungą su bendra valiuta ir bendra rinka.
Kur mūsų mieganti valdžia, neturinti jokios strategijos ir interesų, vien tik prisitaikymas prie kintančios tikrovės ir ginties pozicija.
Tik atgimstantys tautininkai gali mūsų tautas išgelbėti.
Seniai spaudžiam TV, kad taip būtų, Deja, Siaurusevičiui tai kaip nuo žąsino vanduo.
Gruodžio mėn. bus viešai pristatyta ambasadorių N. Germano ir A. Sarkanio studija, skirta Lietuvos ir Latvijos santykiams intensyvinti. Gal tada bus vyriausybiniu lygiu įsipareigota sukurti bendrą informacinę erdvę?
Atsiprašau, kad truputį į šalį nuo temos, bet vienoje diskusijoje kilo toks klausimas (o jūs, kiek žinau, latvių kalbos specialistas): yra toks teiginys, kad latvių kalbai labiau būdingi dvibalsiai ei, o lietuviams ie.
Gal galėtumėte pakomentuoti?
Papildau: kalba eitų apie senesnes kalbos formas.
Gėda, kad neturime TV laidos apie vienintelius ir tikruosius mūsų brolius latvius. Galėtų ir kabelinės TV bent vieną Latvijos kanalą retransliuoti, padaryti gėdą Siaurusevičiui.