Tibeto laisvės rėmėjai ragina Lietuvos Vyriausybę pareikšti poziciją dėl Tibeto

Nuo šių metų kovo mėnesio etniniame Tibete, protestuodami prieš Kinijos vykdomą politiką, susidegino dešimt budistų vienuolių, kurie tokiu būdu paaukojo savo gyvybę už laisvą Tibetą ir tremtyje gyvenantį lyderį Dalai Lamą.

Lapkričio 2 ir 3 dienomis susirinkę Vilniaus Tibeto skvere Tibeto laisvės rėmėjai kvietė visus prisijungti prie pasaulinės akcijos ir savo miesto gatvėse palikti simbolinius solidarumo ženklus liudijančius Tibeto tautos tragediją. Akcijai reikėjo turėti kreidą ir žvakę: ant žemės kreida buvo piešiami gulinčio žmogaus kontūrai, šalia rašoma „10 vienuolių susidegino Tibete už laisvę“, „Tibete žmonės ir šiandien miršta dėl laisvės“, „Žmonės ir šiandien liepsnoja Tibete“, „Už Tibetą!“ ir panašiai. Uždegama žvakė. Šią akciją nepažeidžiant viešosios tvarkos buvo kviečiama vykdyti ir kituose miestuose.

Neformali Tibeto laisvės rėmimo grupė paragina Lietuvos Vyriausybę pareikšti poziciją dėl Tibeto laisvės, atsižvelgiant į spalio pabaigoje priimtą Europos Parlamento (EP) rezoliuciją.

EP spalio 27 dieną priėmė rezoliuciją dėl Tibeto, kuriame reiškiamas susirūpinimas dėl Tibeto vienuolių vyrų ir moterų susideginimo atvejų. Rezoliucija taip pat smerkiamas Kinijos valdžios vykdomas susidorojimas su Tibeto vienuolynais ir žmogaus teisių nepaisymas.

Lapkričio 2 d. prie Vyriausybės rūmų piketą surengę Tibeto rėmėjai raštu kreipėsi į Vyriausybę, reikalaudami paremti šią EP rezoliuciją ir „pagal kompetenciją remti jų įgyvendinimą vykdant Lietuvos valstybės užsienio politiką“.

Anot akcijos Vilniuje dalyvių, šie susideginimo atvejai rodo beviltišką Tibeto padėtį. Tibete, pasak jo laisvės rėmėjų, kaip ir Kinijoje, nepaisoma žmogaus, religijos, žodžio laisvės.

„Mūsų akcijos tikslas, kad Lietuvos Vyriausybė bent išreikštų savo poziciją. Jeigu jiems yra tas pats, tegu tai pasako atvirai, jeigu ne – turėtų parodyti savo susirūpinimą kažkokiais veiksmais,“ – BNS sakė Tibeto laisvės rėmimo grupės atstovas Robertas Mažeika.

Pasak Tibeto laisvės rėmimo grupės, iki šiol jie nėra sulaukę jokios Vyriausybės atstovų pozicijos Tibeto laisvės klausimu, nors spalio 17 dieną ministrui pirmininkui Andriui Kubiliui buvo įteiktas oficialus Dalai Lamos atstovo Thubteno Samdupo laiškas raginant pareikšti Lietuvos poziciją Tibeto klausimu.

Anot R.Mažeikos, trečiadienį vyksta ir Pasaulinė Tibeto palaikymo akcija įvairiose šalyse, raginanti atkreipti dėmesį į Tibete vykstančius įvykius.

1959 metais numalšinusi tibetiečių nacionalinį sukilimą, Kinija okupavo Tibetą, o 14-asis Dalai Lama ir tūkstančiai tibetiečių turėjo bėgti iš savo krašto, tūkstančiai jų žuvo.

Tibeto dvasinis lyderis Dalai Lama sako siekiantis ne Tibeto nepriklausomybės nuo Kinijos, bet realios autonomijos, kuri garantuotų Tibeto kultūros bei religijos išlikimą.

Lietuva Himalajų kalnuose esantį Tibeto regioną laiko Kinijos dalimi, tačiau kartu su kitomis Europos Sąjungos šalimis pasisako už taikų Kinijos valdžios ir tibetiečių dvasinio lyderio Dalai Lamos bei jo atstovų santykių sureguliavimą.