Dėmesys Lietuvos kaimui (video)

Lietuvos Respublikos Seimo Konferencijų salėje, Seimo III-uose rūmuose 2011 m. spalio 12 d. buvo organizuota konferencija „Tautos ir kultūros gyvybė – Lietuvos kaime“, kurioje dvejuose posėdžiuose perskaityti 9 pranešimai. Konferencijos organizatoriai Mišrios Seimo narių grupės Valstiečiai liaudininkai ir akademinė bendruomenė.

Pirmajam posėdžiui pirmininkavo LR Seimo narė Rima Baškienė ir Lietuvos moterų lygos pirmininkė prof. Ona Voverienė (viena iš konferencijos iniciatorių), antrajam – LR Seimo narys, Kaimo reikalų komiteto narys Antanas Baura ir ūkininkas, mecenatas Ramūnas Karbauskis.

R.Baškienė džiaugėsi dalyvių gausa – tai liudija, kad kaimo problemos susirinkusiems labai svarbios, svarbi tautos išliktis. Todėl visiems reikia dėti daug pastangų, kad būtų atgaivinta tautos dvasia.

Prof. O.Voverienė pasidžiaugė, kad iš 40 partijų tik Valstiečių partijai parūpo Lietuvos moterų lygos iškeltos lietuvybės idėjos, kurios buvo gyvastingiausios Lietuvos kaime.

Iš LR Seimo nario Antano Bauros pranešimo

A.Baura savo pranešime pateikė statistinių duomenų iš 2002 ir 2010 metų (gimimo, mirties, santuokų, išsiskyrimo skaičius), tarp kurių ryškiausias atotrūkis tenka emigracijai. Jei 2002 m. per parą emigruodavo 19 asmenų, tai 2010 m. – 228. Pažymėjo emigravimo priežastis, akcentavo, kad vangiai vyksta darbo vietų kūrimas kaime, mažėja mokyklų, ambulatorijų skaičius, aštrėja kaimo gyventojų kultūros problemos, todėl jaučiama stagnacija.

Prof. Albino Kustos pastebėjimai

Lietuvos mokslų akademijos Ūkio mokslų skyriaus vadovas prof. Albinas Kusta skaitė pranešimą „Lietuvos žemės ūkis: situacija, problemos, ateities vizijos“. Prelegentas kalbėjo apie Lietuvos žemės ūkio daugiafunkciniškumą, akcentavo, kad visos valstybės remia žemės ūkį, nes jis atlieka daug funkcijų, būtinų valstybės gerovei: ne tik aprūpina kokybišku maistu, bet ir žaliavomis daugelį pramonės šakų. Apgailestavo, kad žemės ūkyje dirba 6,6 proc. gyventojų. Iš jų 37 proc. – per 65 metus amžiaus, iki 40 metų dirbančiųjų yra tik 17 proc. Prof. A.Kusta pažymėjo, kad palaipsniui mažėja kultūrinių pievų ir ganyklų skaičius, o tai liudija, kad mažėja gyvulių skaičius, tad iš kitur reikia atsivežti žaliavas.

Prelegentas pateikė mokslininkų ir sambūrio „Patirtis“ (jo vadovas prof. Jonas Kubilius) pasiūlymus, kaip sukviesti, nukreipti į kaimą žmones, išsaugant periferijose kultūros, švietimo, medicinos įstaigas, puoselėjant tradicijas ir didinant užimtumą, kad verslas – mokslas – studijos būtų arčiau vienas kito. Griežtai pasisakė prieš žemės pardavimą užsieniečiams.

Artiomo Volkovo pageidavimai

Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto mokslo darbuotojo Artiomo Volkovo (Artiom Volkov) pranešimas „Bendroji žemės ūkio politika: graži pradžia, miglota ateitis“, kuriame buvo pateikta žemės ūkio vystymosi statistika. Kalbėta apie Lietuvą 2004 m., kai ji tapo Europos Sąjungos nare. Pažymėjo, kad 2005 – 2010 m. iš visų 25 naujų ES narių Lietuvoje daugiausia sumažėjo pridėtinė vertė žemės ūkyje. Pabrėžė, kad būtina bendroji žemės ūkio politika. Akcentavo, kad būtina gebėti laiku numatyti neigiamas pasekmes, o ne kovoti su padariniais. Žemės ūkis turi susilaukti didžiulio dėmesio iš įvairių specialistų.

Pranciškus Šliužas pasiryžęs išsaugoti žemę Lietuvoje

Lietuvos žemės ūkio specialistas, radijo ir televizijos žurnalistas Pranciškus Šliužas skaitė pranešimą „Lietuvos žemė – išsaugoti ar parduoti. Referendumo idėjos pristatymas“. Prelegentas pasakojo, kad jis baigia atstatyti senelio ūkį Žiežmariuose (18 ha), kuris reformos metu subyrėjo į 24 gabalėlius. Dabar reikia lipdyti. Padaryta esminė klaida – žemės kilnojimas iš vietos į vietą.

P. Šliužas piktinosi, kad du Prezidentai Rolandas Paksas ir Valdas Adamkus pasirašė už Lietuvos žemės pardavimą užsieniečiams ir teigė, kad jau parduota 1 milijonas ha, o kitas milijonas rengiamas parduoti. Žemės pardavimą prelegentas prilygino Lietuvos išdavimui ir pardavimui. P. Šliužas sakė, kad savintis žemę nedora – tokios teisės mums nedavė protėviai, o mūsų žemė – vertingiausia Europoje. Apgailestavo, kad derybose dėl stojimo į ES nebuvo apginta žemė.

Jeigu yra žemė, ant jos gali gyventi tauta, kuri gali sukurti valstybę. Valstybė kuria ūkį, kuriam esant stipriam, galima kurti kultūrą, švietimą – tada žmogus turi viziją. Mūsų vizija – neatitrūkti nuo gamtos. Tada susidaro darnus žiedas, kurį užbaigia šeima, o šio žiedo vidury – žemė, kurią praradus netenkame visko.

P. Šiužas pateikė žemės išsaugojimo Lietuvai referendumo organizavimo planą ir visus ragino aktyviai dalyvauti, nes nuo visų, ir šiandien čia sėdinčių salėje, priklausys: žemė liks lietuviams ar taps užsieniečių preke.

Prof. Libertas Klimka: didžiuokimės unikaliais dalykais

Etnologas, mokslo istorikas prof. Libertas Klimka (Vilniaus pedagoginis universitetas) pranešime „Kaimo tradicijos ir papročiai šių dienų Lietuvoje“ apžvelgė labai svarbią ir jautrią kaimo temą – etninę kultūrą, kalbėjo apie tradiciją ir papročius, kaip esminius etninės kultūros pagrindus, iš kurios dvasinės stiprybės bei jėgų sėmėsi ir Sąjūdžio veikėjai. Prelegentas pažymėjo, kad per 20 metų Lietuvos kaimas pasikeitė iš esmės. Kalbėjo apie skaudulius ir problemas, pastebėtas kraštotyrinių ekspedicijų bei kelionių po kaimus metu. Tačiau nepaisant skaudulių yra daug gražių pavyzdžių, liudijančių kaimo gyvastingumą. Kalbėjo apie prieš savaitę Žemaitijoje atidarytą Dionizo Poškos Baublių muziejų, pažymėjo, kad Bijotuose atgimė Smetonos laikų mokyklėlė (čia bus biblioteka, muziejus). Profesorius priminė, kad ateinantys metai – muziejų metai, tad maži muziejėliai įgaus pagreitį. Kalbėjo apie medinės architektūros (namų, bažnytėlių, varpinių, kitų statinių) išsaugojimo būtinybę, apie kaimo architektūros inventorizavimą, kurį sukūrė Vilniaus pedagoginis universitetas. Iškėlė kaimo bendruomenių etninės veiklos svarbą, minėjo keletą muziejų, jau tapusių tautos pasididžiavimu: Vytauto Valiušio Keramikos muziejus Leliūnuose, Dusetų meno galerija ir kt. Apgailestavo, kad stokojama supratimo, kas brangintina, o juk neseniai į UNESCO pateko mūsų sutartinės. Etninėje kultūroje esame paveldėję ir kitų unikalių dalykų, kurie stebina pasaulį, tad jį reikia pažinoti ir šią žinią diegti jaunimui, branginti ir puoselėti.

Ramūnas Karbauskis – pavyzdžio Lietuvos kaimui kūrėjas

Ūkininko ir mecenato Ramūno Karbauskio pranešimo tema „Lietuvos kaime gyventi gera – „Naisių vasaros“ pavyzdys“. Prelegentas kalbėjo, kad visos kaimo kultūros temos labai svarbios kiekvienam iš mūsų ir šalies ateičiai, o mūsų tautos ateitis priklausys nuo to, kaip kultūros identitetą gebėsime išsaugoti vaikuose. Šiuo metu vaikuose formuojamas neigiamas požiūris į žemės ūkį. Per 20 metų kalbama, kad kaimas smuko, prasigėrė… Nematoma žemės ūkio perspektyvos – o ateityje jis bus „aukso gysla“ – čia niekada nestigs darbo ir maisto. Kad paliudytų Lietuvos kaimo pavyzdį, R. Karbauskis ėmė rengti ir įgyvendinti projektus „Naisiai“. Dirbama prie kelių projektų: serialas, teatras, muziejus, festivaliai.

Jau trys sezonai rodomas filmas apie Naisių kaimą – tai vasaros serialas, be smurto, keiksmažodžių. 2010 m. filmas apie Naisius buvo pripažintas geriausiu serialu. Prelegentas pažymėjo, kad per 20 metų Lietuvos valstybė nerado galimybių bei noro pastatyti bent vieną filmą vaikams. O jiems reikia pasakoti apie Lietuvą, kaimą, žemės ūkio specialistus…

Naisiuose 2011 m. pradžioje įkurtas ir profesionalių aktorių „Naisių vasaros teatras“, kuris pasiruošęs atvykti į bet kokį, kad ir patį mažiausią kaimą ir be pinigų parodyti spektaklį – tik reikia pakviesti… Tai ilgalaikis ir gana brangus projektas – tačiau reikia žiūrėti į ateitį, norisi, kad vaikai augtų jusdami gėrį.

Naisiuose jau du metai liepos mėnesį vyksta vasaros festivaliai, sutraukiantys per 20 000 žmonių. Prelegentas džiaugėsi, kad festivalių metu pirkimui nebuvo nė lašelio alkoholio, negalėjo į festivalį ateiti ir išgėrę. O festivalyje dalyvavo apie 5 000 vaikų. Norėtųsi, kad tokie pavyzdžiai užkrėstų ir kitus.

Su prof. Libertu Klimka planuojama įrengti muziejų po atviru dangumi, skirtą pagonybės dievams, kad jaunimas galėtų pamatyti ir sužinoti apie mūsų protėvius: kuo jie gyveno, kuo tikėjo.

Planuojama įrengti keturis muziejus – kad žmogus visą dieną galėtų semtis gėrio.

Prelegentas pasidžiaugė, kad Naisiuose yra vienas didžiausių Lietuvoje žemaitukų žirgynas – jie neseniai išgarsėjo savo žygiais.

Naisiai – gražiai tvarkomas kaimas, žmonės labai stengiasi, kad būtų jauku. Visi minėti projektai kuriami ir įgyvendinami žmogaus tobulinimui, kad kiekvienas pajustų, kokioj šaly gyvename ir kaip jiems pasisekė. Nereikia bijoti išvykstančių mokytis kitur, reikia stengtis, kad sugrįžtų. O grįš, jeigu bus ryšys su savo etnosu, kultūra. Tam reikia visų mūsų ypatingų pastangų, ugdant vaikus, jaunimą. Vaikai – didžiausias mūsų valstybės prioritetas, kitaip ir būti negali, deja, apgailestavo prelegentas, mūsuose jie – paskutinėje vietoje.

Bus apdovanotos veikliausių kaimų bendruomenės

Konkurso „Lietuvos kaime gyventi gera“ komisijos narė Edita Petrauskaitė, supažindino su skelbto konkurso tikslais: išsiaiškinti, kodėl jaunimas bėga iš Lietuvos ir kuo kaimas gali pasigirti. Parengta reprezentacinių filmukų apie 12 nominuotų Lietuvos kaimo bendruomenių: Adomynės, Dusetų, Ežerėlio (prie Kauno), Kaulakių, Margininkų, Naisių, Praveniškės, Sigutėnų (Pakruojo r.), Skaistgirio m miestelio, Smalininkų (Jurbarko r.), Tiltų (Trakų r.) ir Žemaičių Kalvarijos. Kalbėta apie kiekvieną iš minėtų bendruomenių, iškeliant svarbiausius jų kultūrinės veiklos rezultatus. Paskelbta, kad apdovanojimas vyks lapkričio 12 d.

Meras Jonas Jarutis: problemos ir jų sprendimas Kupiškyje

Kupiškio rajono savivaldybės meras Jonas Jarutis pranešime „Švietimo ir kultūros problemos kaime: pamokos ir galimybės“ kalbėjo apie ribotas savivaldos galimybes švietimo bei kultūros plėtrai. O tai, kad konferencijoje nėra Seimo Švietimo ir kultūros komiteto atstovo, liudija valdančiųjų požiūrį į šiuos opius Lietuvai klausimus.

Meras J. Jarutis, kadaise buvęs pedagogas, kalbėjo, kad kai reikia uždaryti mokyklą, skauda širdį ir nekyla ranka parašui – tačiau pasirinkimui nebelieka galimybių… Pagrindinė priežastis – mokinių skaičiaus mažėjimas. Pateikė mokinių skaičiaus ženklų mažėjimą respublikos mastu bei Kupiškio rajone. 2006 m. rugsėjyje Kupiškyje buvo 3247 mokiniai ir dirbo 350 pedagogų, 2011 m. rugsėjyje jau liko 2705 mokiniai, kuriuos moko 298 pedagogai. Dėl didžiausios problemos – mokinių skaičiaus mažėjimo – mokyklos konkuruoja nebe dėl mokymo kokybės, o dėl mokinių skaičiaus, nes „mokinio krepšelis“ nėra lanksti padėtis. Kupiškio r. veikia 21 ugdymo įstaiga. Savivaldybė apie 60 proc. lėšų skiria mokyklų, darželių renovacijai – žymiai daugiau, negu sulaukiama iš valstybės. Siekiant mažinti išlaidas, į mokyklos patalpas sukeliamos bibliotekos.

Meras J. Jarutis kalbėjo apie bibliotekų padėtį Lietuvoje ir Kupiškio rajone. Kupišky veikia 17 bibliotekų. Šeši padaliniai sujungti su mokyklų bibliotekomis, siekiant jas išsaugoti nuo sunaikinimo. 30 proc. rajono gyventojų naudojasi bibliotekos paslaugomis. Visose bibliotekose yra viešos interneto paslaugos. Interneto lankytojų skaičius išaugo 105 proc. Tačiau viena iš svarbių, sudėtingų problemų – bibliotekų fondų atnaujinimas. Savivaldybė ir čia išskiria daugiau lėšų negu valstybė.

Mūsų valstybės prioritetu turi tapti švietimas, sveikatos apsauga, visuomenės saugumas, dabar jiems neskiriamas reikiamas dėmesys.

Dr. Kazimieras Račkauskas: Tėvynės pažinimo draugijos veikla

Tėvynės pažinimo draugijos pirmininkas dr. Kazimieras Račkauskas pranešime „Lietuvos kaimo kultūros paveldas: tyrinėjimai ir sklaida“ pateikė Tėvynės pažinimo draugijos istoriją, nuo įsteigėjo Tado Daugirdo laikų ir po 70 metų, kada 1989 m. Panevėžyje buvo nutarta tęsti darbą. Kalbėjo apie laikraščio „Gimtinė“ (leistas 30 000 egz.) atliktą darbą: įvairių Lietuvos regionų tyrinėtojai galėjo skelbti savo darbus. Supažindino su istoriko Aurelijaus Naruševičiaus 1993 m. pradėtais leisti sieniniais „Gimtinės kalendoriais“. Pristatė projektą „Etninis vilniečių žiedas“, kalbėjo apie asmenybes, tyrinėjančias savo kraštą, įsteigtą „Tėviškės pažinimo fondą“ ir fondo lėšomis išleistą knygą „Aukštadvaris“, kitus leidinius.

Juozas Elekšis: muzika kelia dvasią

Rašytojas ir kompozitorius Juozas Elekšis kalbėjo tema „Daina ir giesmė – tautos dvasios sparnai“, atskleidė savo sukurtos giesmės „Dvasios sparnai“ esmę, akcentavo, kad mums netinka pataikauti ir padlaižiauti – privalome būti savimi.

Reikia pasidžiaugti, kad beveik visų prelegentų pranešimai buvo iliustruojami lentelėmis, schemomis ar nuotraukomis – tai sudarė galimybę detaliau pažvelgti į nagrinėjamos temos aktualius faktus, pamatyti gražius vaizdus ne tik iš architektūrinio kultūros paveldo (prof. L. Klimka), bet ir iš įgyvendintų Naisių projektų (R. Karbauskis).

Konferenciją pagyvino ir aktorius Tomas Vaisieta, prieš pranešimus perskaitęs ištraukas iš monospektaklio „Pasikalbėjimas su Lietuva“ pagal Justino Marcinkevičiaus, Algimanto Baltakio, Eugenijaus Matuzevičiaus ir kitų poetų kūrybą.

Prieš diskusijas keletą dainų atliko Ukmergės kultūros centro ansamblis „Lyra“, o smuikininkė Diana Žiedelytė pagriežė Balio Dvariono elegiją „Prie ežerėlio“.

Belieka tik apgailestauti, kad kaimo kultūros ir švietimo klausimai neparūpo tiesioginėms ministerijoms: pilnoje Lietuvos Respublikos Seimo Konferencijų salėje, Seimo III-uose rūmuose nebuvo nei vieno atstovo iš Kultūros bei Švietimo ministerijų.

Žiūrėkite konferencijos vaizdo įrašą: