Pastaraisiais metais žodis „Erasmus“ daugumai žmonių jau primena nebe Renesanso laikų olandų filosofą, o Europos Sąjungos studentų mainų programą. Sunku būtų surasti su ja nesusidūrusiųjų. Gal jūsų vaikai ar draugų vaikai vieną semestrą studijavo užsienio universitete? Gal buvote ar esate mentorius? O gal teko bendrabutyje gyventi tame pačiame kambaryje su studentu iš kitos šalies? Judėjimas po ES didesnis nei bet kada anksčiau.
Pavyzdžiui, ES paramą studijoms ir stažuotėms užsienyje pagal programą „Erasmus“ jau yra gavę 2,5 mln. jaunuolių. Besidžiaugiančių šia patirtimi turėtų tik gausėti, nes Europos Komisija ateityje planuoja investicijas į jaunimą ir švietimą gerokai didinti.
Būsimas biudžetas – dosnus švietimui
Europos Komisijai pateikus preliminaraus 2014–2020 metų ES biudžeto pasiūlymą, ima aiškėti, kad jame daug dėmesio sulauks jaunimas.
Į jaunuosius ES šalių gyventojus planuojama investuoti gerokai daugiau nei iki šiol. Komisijos pasiūlyme numatyta, kad naujajai švietimo, mokymo ir jaunimo programai įgyvendinti per septynerius metus bus skirta 15,2 mlrd. eurų (t. y. 73 proc. daugiau nei dabar).
Pagal naują programą bus ne tik padidintos studentams skiriamos stipendijos, bet ir remiama švietimo sistemų modernizacija, skatinamas dar glaudesnis tarptautinis švietimo institucijų bendradarbiavimas.
Susidomėjimas ES siūlomomis mainų, savanorystės programomis kasmet tik auga. Paprastai paraiškų teikiama gerokai daugiau nei yra vietų, tad dažnam tenka nusivilti. Užtenka „Erasmus“ paraiškų rezultatų skelbimo dieną užsukti į kurį nors universitetą, ir, pažvelgę į labai laimingus ir stipriai nusiminusius veidus, kaipmat įsitikinsite, kad ši programa Lietuvos studentams reiškia labai daug.
ES stipendijas studijuoti, mokytis, užsiimti savanoriška veikla užsienyje kasmet gauna apie 400 000 jaunuolių, studentų, mokytojų, dėstytojų ir mokslininkų. Tačiau norinčiųjų pasinaudoti tokia galimybe yra paprasčiausiai per daug – dėl nepakankamų išteklių stipendijas gauna tik kas antras kandidatas. Pagal naująją programą tokią ES paramą kasmet galės gauti iki 800 000 žmonių. Tad liūdnų veidų turėtų sumažėti. Tuo labiau, kad už švietimą ir jaunimą atsakinga komisarė Androulla Vassiliou neseniai pareiškė: „Dėl Lietuvos – sieksiu, kad ateityje šios srities stipendijų gavėjų padaugėtų nuo 12 000 iki 24 000 per metus.“
Kas penktas jaunuolis sunkiai skaito
Didesnis finansavimas turėtų padėti panaikinti ir kai kuriuos skaudulius. Dar praeito dešimtmečio pradžioje lietuvių rašytojas ir religijotyrininkas Gintaras Beresnevičius skundėsi suprastėjusiu studentų lygiu. Anot jo, jie būdavo per mažai apsiskaitę. Nuo tų laikų situacija tikrai nepasikeitė. Internetas per dešimtmetį tapo masiniu reiškiniu ir knygai šiuolaikiniame suskaitmenintame pasaulyje darosi vis sunkiau atrasti kelią pas žmones.
Tai liudija ir liepą paskelbti tyrimo duomenys, kurie atskleidė, jog Europoje prastai skaito ir rašo vienas iš penkių penkiolikmečių. Pavyzdžiui, Bulgarijoje ir Rumunijoje sunkiai skaitančių penkiolikmečių yra net 40 proc. Lietuvoje ši problema taip pat ryški. Mūsų šalyje skaitymo problemų turi vienas iš keturių penkiolikmečių. Nereikia net sakyti, kad menki skaitymo ir rašymo įgūdžiai gali tapti didžiule kliūtimi siekiant įstoti į universitetą, o vėliau siekti karjeros.
ES švietimo ministrai nustatė tikslą iki 2020 m. prastai skaitančiųjų skaičių sumažinti nuo 20 proc. iki mažiau kaip 15 proc. Tačiau įgyvendinti šį tikslą tikrai bus nelengva.
Nustatyta, kad reguliariai skaito du trečdaliai visuomenės, bet intensyviai ir nuolatos tai daro tik nedaugelis. Vaikai ir jaunimas laisvalaikiu skaito vis rečiau. Internetas, televizija akivaizdžiai ima viršų. To priežastys labai paprastos. Tiek internetas, tiek televizija nereikalauja vartotojo pastangų. Be to, ir ekrane žaižaruojančios spalvos stimuliuoja kur kas labiau nei baltame lape išdėliotos statiškos juodos raidės.
Mokyklose skaityti mokoma vis įvairesnėmis priemonėmis, pavyzdžiui, skaitomi apsakymai, žurnalai, komiksai, lankomasi interneto svetainėse. Taip siekiama kuo labiau sudominti mokinius, parodyti, kad skaitymas gali prilygti naršymui po Youtube ar „sėdėjimui“ Facebook’e. Tačiau rezultatų dar teks palaukti.
Švietimo pertvarka turi prasidėti nuo pradinių klasių. Visų pirmą turi būti panaikintai svetimtaučių finansavimas. Svetimtaučių švietimas jų pačių reikalas. Mes mažaiskaitlė šiandien tauta. Net ir pirmaujanti valstybė JAV nefinansuoja svetimtaučių švietimo. Pradinis mokslas turi būti dėstomas tautinių mažumų kalba t y dzūkų, žemgalių ir tuteišių – trakų tautinė mažuma. Tą reikia daryti drąsiai ir ryžtingai. Dvejojimas ir nuolaidžiavimas tik silpnina mūsų valstybę. lyvis
Jokių mažumų Lietuvoje nėra ir būti negali – jau profesorius A.Butkus nurodė, kad į lenkų kultūrą linkstantys yra ne tautinė mažuma, o tik bendrija, propaguojanti tokią (lenkišką) kultūrą.
P.S. dar reikia gerai pagalvoti ar reikia čia tų propagandistų?
Pritariu lyviui. Jei nori, kiekviena valstybė te rūpinasi savo išeiviais.
Jokių finansavimų iš kitų šalių būti negali, nes kas užtikrins, kad taip jie neaugins čia savo penktosios kolonos?
Yra Lietuva – turi būti ir lietuviška tvarka: jokia valstybė nedaro tokių cirkų ir mokina visus TIK valstybine kalba, nes ruošia žmones TIK sau, o ne kitiems.