Rugpjūčio 25 dieną Trakų rajono savivaldybės salėje įvyko diskusija „Statykime paminklą Vytautui Didžiajam Trakuose kartu“. Prie apvaliojo stalo buvo aptariami paminklo Lietuvos valdovui Trakuose įkurdinimo aspektai.
Vytauto Didžiojo įamžinimu Karvinės saloje rūpinasi Vytauto Didžiojo sąjunga, Trakų rajono savivaldybė ir Trakų istorijos muziejus, šių metų liepos 6-ąją, Valstybės dieną, pasirašę bendradarbiavimo sutartį. Paminklą Vytautui sukūrė Gediminas Karalius, projekto architektas – Algis Vyšniūnas.
Šiai diskusijai vadovavo archeologas, Vilniaus pedagoginio universiteto Istorijos fakulteto dekanas, profesorius, Valdovų rūmų paramos fondo steigėjas ir valdybos narys, Lietuvos mokslo premijos laureatas Eugenijus Jovaiša.
Pranešimą apie Vytautą Didįjį skaitė Trakų istorijos muziejaus direktorius, Lietuvos muziejų asociacijos valdybos ir Baltijos regiono Pilių ir muziejų asociacijos komiteto narys, Tarptautinės muziejų tarybos Lietuvos komiteto pirmininkas Virgilijus Poviliūnas.
Įgyjančią vis didesnį pagreitį iniciatyvą „Statykime paminklą Vytautui Didžiajam kartu“ pristatė Birutė Valionytė – Vytauto Didžiojo sąjungos pirmininkė, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų klubo prezidentė. Apie Vytautą Didįjį ir šiuolaikinius Trakus savo mintimis dalinosi Trakų rajono savivaldybės meras Vincas Kapočius. Pranešimą „Principinės nuostatos istoriniams ženklams ir paminklams Trakuose – Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės sostinėje“ pateikė Rytų Europos kultūrinių kraštovaizdžių nominacijai į Pasaulio paveldo paminklų sąrašą nepriklausomas ekspertas, Lietuvos mokslo premijos laureatas, Kauno technologijos universiteto Kraštotvarkos centro direktorius architektas profesorius hab.dr. Jurgis Bučas. Vytauto Didžiojo įamžinimo Trakuose idėją nagrinėjo Vilniaus Gedimino technikos universiteto profesorius, Lietuvos architektų sąjungos narys Algis Vyšniūnas.
Į diskusijoje dalyvavo žinomi šalies kultūros atstovai – Lietuvos diplomatė, vertėja, žurnalistė, humanitarinių mokslų daktarė, ambasadorė Halina Kobeckaitė, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas, skulptorius Stanislovas Kuzma, Lietuvos nusipelnęs architektas profesorius Vytautas Brėdikis, Lietuvos totorių bendruomenės sąjungos pirmininko pavaduotojas Motiejus Jakubauskas, skulptorius, Lietuvos nacionalinės premijos laureatas profesorius Antanas Kmieliauskas, atsargos pulkininkas leitenantas dr. Gintautas Surgailis ir kiti.
Ir vėl kokį juokingą maušą paslapčiom iškels? Karaliaus Mindaugo paminklas prie žemutinės pilies yra vienintelis Vilniuje, pro kurį praeinant neapima sumišęs nusivylimo ir pasigailėjimo jausmas. Ar Trakuose “menininkai – architektai” sugalvos ką nors geriau? Abejoju. Kažkam patogu vaizduot mūsų valdovus menkystomis, ir baksnot pirštu – “va, mūsų istorija”.
Tas “maušas” sugalvotas gal prieš kokius trejetą dešimtmečių (kai viso ūgio stovylą reikėjo derinti Maskvoje) ir niekaip nepajėgta jo kur nors ar kam nors įkišti. Ačiū Trakų šviesuoliams! Dabar mokytojos galės vesti vaikus ir rodyti, kaip sovietmečiu biustas buvo ištempiamas iki visos figūros.
Tai kad paminklas kaip supratau turėtų būti Vytautui Didžiajam, o ne sovietmečio herojams. Tegul mokytojos veda vaikus į genocido aukų muzieju, kad parodytu, kas yra okupacija, o ne aiškintu, kaip čia gudriau kolaboruoti. Gali būt paminklas sugalvotas ir prieš šimtą metų, jei (jei, nes nežinau, gal jis ir geras) projektas tragiškas – jis tragiškas. Statyti todėl, kad jau seniai toks sugalvotas, švelniai tariant – keistoka.
Neduok die, jei pastatytų tokį kaip Gediminui …
Tikriausiai žmones atkuria skulptorius Konstantinas Bogdanas.
Reikia tik juo pasikliauti – kitaip neatpažinsime to ką parodys.
Yra net internetinis adresas, skirtas šitam sumanymui. http://www.vytautosajunga.lt/skulpturos-maketas
Net nežinau, kas baisesnis – Vytautas ar Gediminas. Jei tikrai tokį balvoną pradės statyt, tai belieka tikėtis, kad perkūnas jį trenks. Gal tuomet atšoks noras.
Nesakau, kad statyt nereikia, tiesiog galėtų karts nuo karto tautiečiai prisimint seną pasakymą – ką darai, daryk gerai. Stilistika gali būti skonio reikalas, nieks neturi teisės aiškinti, kad į žmogų panašus Vytautas Didysis yra gražiau už proletarinį robokopą, bet viskam yra ribos. Jei skulptorius išties talentingas, jis gali sukurt naują skulptūrą, o ne prakišinėt tai,kas buvo labai modernu sovietų sajungoj prieš trisdešimt metų. Architektas čia apskritai nepateisinamas, nes ta aikštelė (?) nesiderina nei su asmenybe, gyvenusia prieš šešis šimtus metų, nei su tarybiniu matrosu, išrastu prieš trisdešimt metų. Belieka džiaugtis, kad To (nežinau, kaip jau bepavadint) neprakišo Vilniuje, nes dar tektų pro Tai eiti.
Žodžiu, tikras lietuvi, nesibaimink. Dievas nedavė tokio paminklo, kaip kunigaikščiui Gediminui. Pametėjo dar baisesnį, labiau provincialumu ir atsilikimu “kvepiantį” “paminklą”.
Jei kas nors puls stenėti, kad sugalvočiau geriau, tai užtektų paimt tokį “Vytautą”, kaip kad stovi Kaune, ir užsodint ant arklio. Viskas. Bet vat norim pasaulį nustebint.
Pasižiūrėjau į tos “skulptūros” maketą – kad juos šikančius suriestų…
Visiškai be atsakomybės, be talento ir be elementarių savo darbo mokėjimo įgūdžių.
Nejau nėra kas tokiems uždraustų derglioti Lietuvos didvyrio atminimą?
Skubiai reikia versti valdžią (geresnių tikrai rasime, kad ir iš komentatorių tarpo)!
Geriau toks Vytautas, nei jokio. Juk nei Trakai, nei Vilnius neturi Vytauto paminklų. Algirdo, Kęstučio taip pat.
Aišku, kad kiniigaikščiai geriausiai atrodo raiti ant žirgų ir su kardais. Bet mūsų toliarastai ir modernieji skulptoriai to nesuvokia.
Čia geriausiai pasidarbuotų senieji skulptoriai, kūrę Leninus, nes jie suvokia realistinės skulptūros prrincipus (bet jie turbūt jau nebekuria).
Toks tai jau yra pasityčiojimas.
Trakai ir Vilnius yra šūdas, o ne miestai, jei iki šiol neišgalėjo pasistatyti Vytautui paminklo.
Kaip pavyzdį pateiksiu Joniškio raj. Juodeikių kaimą, kur smetoninių laikų Vytauto paminklas išstovėjo per visus laikus ir stovi iki šiol (tik tarybmečiu užrašą po juo buvo padarę poetišką, o dabar grąžino vėl tokį, koks buvo smetonmečiu- beraščių gamybos).
Toks paminklas geriau tiktų Lenkijos URM Sikorskiui – nesusitupėjęs pusprotis paauglys dairosi iš kur čia tuoj gaus į snukį, o tuo pačiu metu vaidina šikantį katiną pasiėmes savo asabai nederamas insignijas…
Toks paminklas Vytautui Didžiajam – pats tikriausias pasityčiojimas iš jo, istorijos, Tautos ir Valstybės.
Kaip svarbu atsakingai žiūrėti į paminklų tokioms asmenybėms kaip Vytautas Didysis, iliustruoja to paties paminklo statymo svarstymas Vilniuje 2010-03-25 VAUET (VILNIAUS ARCHITEKTŪROS-URBANISTIKOS EKSPERTŲ TARYBA) posėdyje.
Vilniuje TOKIO “paminklo” buvo atsisakyta. Toliau – ištraukos iš posėdžio išvadų:
Vilniuje iki šiol nėra paminklo kunigaikščiui Vytautui Didžiajam. Artėjant Žalgirio mūšio 600-osioms metinėms, kilo kelios iniciatyvos tinkamai pagerbti vieną iškiliausių Lietuvos valdovų. Lietuvos Vytautų klubo pasiūlymu paminklas Vytautui galėtų būti pastatytas Trakuose. O asociacija „Vytauto sąjunga“ norėtų skulptoriaus G.Karaliaus sukurtą paminklą Vytautui (jo pasiūlymams pritarė Lietuvos dailininkų sąjunga) pastatyti Vilniuje, greta Žemutinių pilių komplekso. Pagal architektų P.Džervaus ir A.Vyšniūno projektą, Vytauto paminklas būtų įkurdintas teritorijoje prie Taikomosios dailės muziejaus. Anot A.Vyšniūno, aplink piliavietę formuojasi tam tikra paminklinių erdvių sistema, kurioje kiekvienas paminklas turi tam tikrą mikroerdvę. Skulptūros Vytautui erdvė užbaigtų šią seką.
Taryba išreiškė pritarimą, jog paminklo Vytautui Didžiajam reikia, ir palaikymą privačiai iniciatyvai. Jos nuomone, piliavietės prieigos – tinkama zona istorinių asmenybių įprasminimui. Tačiau sukritikuotas darbo metodas. Kelias, kai pirmiausia sukuriama skulptūra, o po to jai mieste ieškoma vietos – ydingas, taip beveik neįmanoma užtikrinti skulptūros ir konteksto dermės.
Ekspertų nuomone, pirmiausia būtina parengti bendrą istorinių asmenybių paminklų išdėstymo aplink Vilniaus pilis planą: apsispręsti, kokioms dar personalijoms bus statomi paminklai ateityje (pvz., Kęstučiui, Algirdui ir t.t.), išnagrinėti platesnę teritoriją, įtraukiant skverą tarp Katedros aikštės ir Sereikiškių parko, Katedros aikštės prieigas.
Dauguma ekspertų nepritarė pateiktiems Vytauto paminklo vietos pasiūlymams. Zona prie Taikomosios dailės muziejaus turi praeinamo koridoriaus, o ne aiškios erdvės, charakterį, nėra adekvati Vytauto Didžiojo reikšmei, istoriškai niekaip nėra susijusi su jo asmenybe. Lyginant su artimiausiu paminklu Mindaugui, Vytauto paminklas būtų akivaizdžiai “nukonkuruotas”.
Kaip alternatyvi vieta pasiūlytas kamerinis šv.Onos ir šv.Barboros bažnyčių pamatų kiemas.
Kai kurie ekspertai pastebėjo, jog skulptūros meninė kalba nebeatitinka laikmečio: jų nuomone, pagarbą istorinėms asmenybėms derėtų išreikšti šiuolaikinėmis meninėmis-erdvinėmis priemonėmis.