Alkas.lt redakcija nuoširdžiai sveikina lietuvių etnologijos šviesulį nenuilstantį mūsų tautos išminties lobių tyrinėtoją daktarą Joną Balį su neeiliniu gimtadieniu.
Gimė Jonas Balys 1909 m. liepos 2 d. Kupiškio valsčiuje, Krasnavo vienkiemyje. Baigęs Kupiškio gimnaziją, 1923 m. įstojo į Panevėžio mokytojų seminariją.
Seminarijoje paskatintas mokytojų P.Būtėno ir J.Elisono J.Balys susidomėjo kraštotyriniu darbu, tautosaka, etnografija. Vėliau studijas tęsė Kauno Vytauto Didžiojo universitete.
Pasak profesoriaus Norberto Vėliaus, Jonas Balys buvo naujos mokslinės lietuvių folkloristikos ir etnologijos eros pradininkas Nepriklausomoje Lietuvoje, pirmasis lietuvių folkloristas, etnologas profesionalas, įgijęs aukštąjį išsilavinimą Kauno, Graco, Grenoblio, Vienos universitetuose, gilinęs profesines žinias Suomijoje, apsigynęs daktaro disertaciją Vienoje ir visą savo gyvenimą pašventęs lietuvių tautosakos, etnologinės medžiagos rinkimui, rinkimo organizavimui visos valstybės mastu, Tautosakos archyvo steigimui Kaune (1935), surinktos medžiagos sisteminimui, publikavimui ir tyrinėjimui.
1935–1940 metais jo vadovaujamas Lietuvių tautosakos archyvas sukaupė apie pusę milijono lietuvių tautosakos kūrinių, kuriuos kartu su lietuvių mokslo draugijos medžiaga skelbė tęstiniame leidinyje „Tautosakos darbai“ ( 1-7 t., 1935–1940), leidiniuose „Lietuvių liaudies sakmės“ (1940), „Šimtas liaudies baladžių“ (1941), „Lietuviškos pasakos“ (1944, 1951) ir kt.
1944 m. J. Balys pasitraukė į Vakarus. Vokietijoje dirbo Vokiečių liaudies dainų archyve. 1946–1948 m. – Tautosakos ir etnologijos profesoriumi Pabaltijo universitete Hamburge. Emigracijoje J. Balys tęsė dar Nepriklausomoje Lietuvoje pradėtas lietuvių mitologijos, tautosakos, papročių, baladžių studijas. Eilė J. Balio darbų pelnė visuotiną pripažinimą: „Lietuvių pasakojamosios tautosakos motyvų katalogas“ (1936), „Perkūnas lietuvių liaudies tikėjimuose“ (1937), „Griaustinis ir velnias Baltoskandijos kraštų tautosakoje“ (1939). Paskelbė suvestines lietuvių mitologijos apžvalgas tarptautiniuose mitologijos ir folkloro žodynuose, studijas „Lietuvių vestuvių papročiai“ (1946), „Lietuvių pasakojamosios dainos“ (1954), „Lietuvių pasaulėjauta liaudies tikėjimų ir papročių šviesoje“ (1966) ir daugelį kitų. Nuo 1951-ųjų redagavo tęstinį leidinį „Lietuvių tautosakos lobynas“. Vadovavo lituanistikos institutui (1964–1967), leido tęstinį leidinį „Lituanistikos darbai“. Aktyviai bendradarbiaudamas Amerikos lietuvių spaudoje – „Aiduose“, „Drauge“, „Naujojoje viltyje“, „Tėviškės Žiburiuose“ J.Balys recenzuodavo beveik visus tautosakinius leidinius išleidžiamus tiek Amerikoje, tiek Lietuvoje.
Jonas Balys parengė ir išleido 34 knygas, apie 700 straipsnių iš folkloristikos ir etnologijos srities. Atgavus nepriklausomybę, Lietuvoje išleista „Lietuvių kalendorinės šventės“ (1993) ir „Raštai“ (1-5 t., 1998–2004).
Už etninės kultūros puoselėjimą Jonas Balys apdovanotas Jono Basanavičiaus premija (1994), Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino IV laipsnio ordinu (1999).
Dr. Jonas Balys nuotraukose:
no images were found
Dr.Jono Balio raštai:
Jono Balio biografija
Jono Balio knygos
Jono Balio straipsniai rinkiniuose ir periodikoje
Jonas Balys redaktorius
Jonas Balys recenzentas
Literatūra apie Joną Balį
Ikonografiniai dokumentai
Informacija internete
Parengta pagal www.lnb.lt, www.pavb.lt publikacijas.
Ilgiausių metų,sveikatos ir galių linkiu ir lenkiu galvą prieš nuveiktus didžius darbus.