www.alkas.lt
Šiandien, kovo 25 d. 10 val., Vilniuje Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje (Žygimantų g. 1) atidaroma paroda „Nuo Martyno Počobuto idėjos, Lietuvių mokslo draugijos iki šiandienos mokslo sklaidos Lietuvoje ir pasaulyje. Lietuvos mokslų akademijai – 70“. Ši paroda veiks iki š. m. balandžio 25 dienos.
Šie metai reikšmingi Lietuvos mokslo istorijai – sausio 16 dieną sukanka 70 metų, kai buvo įkurta Lietuvos mokslų akademija. Ta proga 2011 m. kovo 25 dieną Lietuvos mokslų akademijos prezidiumas rengia LMA visuotinio susirinkimo sesiją dėl akademijos veiklos 70-mečio paminėjimo. Ta proga Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje parengta jubiliejinė paroda.
Lietuvos mokslų akademijos įkūrimo sumanymas siekia XVIII a. pabaigą. 1773 m. Vilniaus universiteto profesorius Karališkasis astronomas Martynas Počobutas (M. Poczobut) karaliui Stanislovui Augustui Poniatovskiui (S. A. Poniatowski) rašė: „Tai turi būti Mokslininkų draugija, panaši į Mokslų akademiją, kurią sudarytų žmonės laisvi, išsimokslinę, būtinai mokantys kalbas“. Toliau tą idėją tautinio atgimimo metais atgaivino Jonas Basanavičius, Jonas Šliūpas ir kiti to meto šviesuoliai. 1907 m. įkurta Lietuvių mokslo draugija, turėjusi tapti Mokslų akademijos užuomazga.
Po Pirmojo pasaulinio karo 1919 m. savo darbą atnaujino Vilniaus universitetas. Iš 1920 m. Kaune įsteigtų Aukštųjų kursų išaugo Lietuvos universitetas, kurio profesūra plėtojo akademijos įkūrimo idėją. Buvo parengtas tokios įstaigos statutas. Dėl lėšų stokos, akademijos įsteigimas buvo atidėtas. Prie sumanymo dar buvo sugrįžta 1933 metais, bet realūs žingsniai žengti tik 1939 m. įsteigus Lituanistikos institutą. 1940 metų pabaigoje institutas perkeltas į sostinę. Jo darbuotojai parengė atnaujintą akademijos statuto projektą. 1941 metų sausio 16-ąją ši mokslo įstaiga oficialiai pradėjo savo veiklą, tęsdama Lituanistikos instituto darbą.
Parodoje matysime pirmąjį akademijos prezidento, kuriuo paskirtas profesorius V. Krėvė-Mickevičius, interviu, 1941 m. balandžio 28 dieną išspausdintą „Vilniaus balse”. Eksponuojami autentiški dokumentai iš akademijos archyvo. Tai protokolai, įsakai, nutarimai dėl Mokslų akademijos įsteigimo, dokumentai, liudijantys, jog akademija nenutraukė savo veiklos net sunkiais vokiečių okupacijos metais.
Pokario metais atkurta Mokslų akademija plėtojosi pagal sovietinį modelį. Tačiau ir tuomet čia skleidėsi pažangi mokslinė mintis. Mokslų akademijos nariai sukūrė ir išvystė originalias mokslines mokyklas, pripažintas užsienyje. Daug mokslinių laimėjimų pasiekė akademijos įkurti institutai.
Lietuvos mokslų akademijos darbuotojai buvo aktyviais Lietuvos atgimimo sąjūdžio nariais. 1988 m. MA Konferencijų salėje buvo įkurta Sąjūdžio iniciatyvinė grupė, kurios beveik ketvirtadalis narių buvo Mokslų akademijos darbuotojai. 1989 m. MA visuotinis susirinkimas nutarė MA vadinti Lietuvos mokslo akademija ir paskelbė ją savarankiška moksline organizacija, nepavaldžia TSRS MA prezidiumui. Akademijos komisija, vadovaujama akad. J. Poželos, rengė medžiagą apie Ribentropo-Molotovo paktą. MA nariai, kurie buvo išrinkti TSRS liaudies deputatais, gynė Lietuvos interesus TSRS liaudies deputatų suvažiavime Maskvoje.
Atkūrus nepriklausomybę, Mokslų akademija sugrįžta prie laisvajame pasaulyje plėtojamo akademijos modelio. Ši institucija nebeadministruoja mokslo institutų. Keitėsi ir jos struktūra. Tačiau ir šiandien akademija garsina mokslą Lietuvoje ir pasaulyje. Plėtojama ekspertinė akademijos veikla, organizuojami geriausių mokslo darbų konkursai, kurių laureatams teikiamos LMA vardinės premijos ir apdovanojimai, steigiamos stipendijos jauniesiems tyrėjams, rengiamos mokslinės konferencijos, vykdomi ES projektai, leidžiami moksliniai leidiniai. Lietuvos mokslų akademija yra tarptautinių organizacijų narė. LMA užsienio nariais renkami žymūs užsienio mokslininkai, savo veikla susiję su Lietuva. Su daugeliu užsienio šalių mokslo institucijų pasirašytos sutartys.
Akademijos narys nuo pat įkūrimo, 38-erius metus jos prezidento pareigas ėjęs Juozas Matulis teigė: „… tauta negyvena pilnakraujo dvasinio gyvenimo, jeigu greta dailės, literatūros ir muzikos nepuoselėja mokslo”.
