Poeto Martyno Vainilaičio archyve [Maironio lietuvių literatūros muziejuje Kaune, – Alkas.lt pastaba] saugoma keliolika įvairaus storio sąsiuvinių su pavadinimais – Apie velnius, Apie raganas, Miškinis ir Bigutė, Žydrūnė arba Bigutė, Velnių sąsiuvinis. Šie užrašai – tai poeto tautosakos studijos, ruošiantis rašyti pirmąją mitologinę pasaką Bruknelė ir naudoti kuriant paskesnes eiliuotas pasakas.
Velnių sąsiuvinyje poetas konspektuoja Jono Basanavičiaus veikalą Iš gyvenimo velnių bei vėlių ir V. Krėvės Sparnuočius liaudies padavimuose. Tvarkingai, pastraipas atskirdamas žvaigždutėmis, svarbią informaciją pasibraukdamas raudonai, M. Vainilaitis žymėjosi įvairias velnio savybes: velnias gyvena plynėje, jis prisistato vos ištarus jo vardą, žmogus sutartį su velniu pasirašo kairės rankos mažo pirščiuko krauju, velnias vilki mėlyną žiponą, gali lėkti oru, kortuodamas sukčiauja. O kokią velnio vardų įvairovę aptinkame sąsiuvinyje Apie velnius – poetas suregistruoja 36 velnio įvardinimus! Trys iš jų pabraukti raudona vingiuota linija: Maumulis, Aičiukas su prierašu Dzūkiškas velnio vardas, Drignius – velnias, nelabasis.
Iš plonyčio sąsiuvinio, pavadinto Žydrūnė arba Bigutė, sužinome, jog Žydrūnė – gera, jauna, raiste gyvenanti laumė, globojama paties velnių kunigaikščio Paraliaus, nors mirdama motina jai prisakė: – Niekad nesusidėk su velniais, būk gera laumė. Kituose puslapiuose, jau rašydamas apie kitą laumę – Gundą, rašytojas taip pat pastebi, jog ji visai ne apie velnią galvoja, kaip mes įpratę manyti ir supiršti šias dvi mitologines būtybes: Gal Gunda visai ne su žaliaplaukiu bičiuliaujasi, mylisi, o svajoja apie sapnuose išsapnuotą, svajonėse išsvajotą laumiuką, nenori sukurti velniškos šeimos, nes ir jai mirdama motutė tą patį prisakė: – Netekėk už velnio, velniai blogos širdies. Poetas viliasi, kad jo kuriamoje pasakoje Gunda įsimylės žaliaplaukį ir pabaigoje pakvies ir Pauliuką, ir autorių į vestuves.
Storas sąsiuvinis, pavadinimu Miškinis ir Bigutė, prirašytas labai nedaug – vos keli lapai, kuriuose kuriami atskirų skyrių epizodai, aprašomi laumių darbai, bendravimas su kitais veikėjais, dainavimas, juokai, raudos. Pasižymėta, kad laumės ketvirtadienio vakarais velėja, maudosi, o Bigutė Laumių saloje gano laumžirgius. Randame ir kelias patarles apie laumes, ypač apie jų grožį: graži kaip saulės duktė, <…> kaip laumės vaikas; gudri kaip laumės auginta.
Versdami sąsiuvinio Apie raganas lapą po lapo, skaitydami išrašu
s, pastebėjimus, citatas, galime susidaryti ryškų raganos paveikslą. Iš mūsų bobutės pasakojimo poetas dar vaikystėje sužinojo apie raganaujančią moterį – lietuvišką raganą, sėdinčią eglėje ir lizde perinčią drugius. Matome, kaip poetas ieško būsimam personažui – raganai Barborai – asmeninių bruožų: kadangi raganų yra ir kvailų, pvz., pasakoje „Ragana ir Lukošiukas“, Barborą galima daryti kvailoką, lengvai apgaunamą; Barbora bus tinginė arba, tiksliau pasakius, vengianti visuomeninio darbo, kadangi ji bus pavydi, tai ir akys jos bus blogos. Barbora bus rudaplaukė, kaip ir daugumas žmonių blogomis akimis.
Šie užrašai rodo, kad gilindamasis į tautosaką, ją studijuodamas, M. Vainilaitis labai atsakingai žiūrėjo į kūrybą vaikams. Norėdamas supažindinti vaiką su lietuvių mitologija, jis kruopščiai rinko medžiagą, nepasikliovė vien savo vaizduote ir fantazija, daug skaitė, konspektavo. Taigi – sukurti pasaką ne toks jau paprastas ir lengvas, kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio, darbas. Jo pastangas įvertindamas etnologas N. Vėlius yra pasakęs, kad visų mūsų tautosakos šaltinių žūties atveju iš Bruknelės mitologai ir po tūkstančio metų puikiai galėtų rekonstruoti lietuvių mitologiją.
1987 metais buvo pskelbta Norberto Vėliaus knyga
“Chtoniškasis lietuvių mitologijos pasaulis” (318 p.)
Tai didelė studija apie lietuvių Velnią,arba lietuvių mitologiją. Ištikrųjų Vėlius buvo parengęs dvigubai didesnę knygą, kurios išspausdinta tik santrauka. Vėliaus knygą galima laikyti išsamiausia lietuvių mitologijos studija. Po Velnio vardu slypi senieji dievai ir mitinės būtybės. Tai buvo būdas išgyventi krikščioniškosios okupacijos sąlygomis.
Kaip idomu 🙂 Butent kad mitologine pasaka vaikams. Nes is patirties sakau,jog sunkiausia yra mitologinius dalykus paasikinti maziesiems, kurie nesupranta chtiniskuju archeotipu ir kitos velniavos, o uzduoda visai paprastus klausimus, kurie dazniausiai prasideda zodeliu Kodel? 🙂