Dykumos balsai: moters kelionė į neatmenamų laikų Australiją / Marlo Morgan. Iš anglų kalbos vertė Aistė Kvedaraitė-Nichols. – Vilnius: Vaga, 2011. – 200 p.
Viršelio dailininkė Živilė Jackūnaitė-Šantarienė
Ši knyga – dėmesį prikaustantis pasakojimas apie amerikietės Marlo Morgan keturių mėnesių dvasinių ieškojimų ir atradimų kelionę po Australijos dykumą. Pakviesta nedidelės aborigenų klajoklių genties į susitikimą, knygos autorė net nenujautė, kaip tai pakeis jos gyvenimą. Kartu tai ir pasakojimas apie drąsią moterį, keliavusią su aborigenų gentimi ir atskleidusią jų gyvenimo vertybes bei išmintį. Svarbiausia žinia, kurią jie norėtų perduoti moderniai visuomenei: dar ne vėlu išgelbėti mūsų pasaulį nuo visiško sunaikinimo, jei tik mes išmoksime gerbti visas gyvas būtybes ir gyventi harmoningai su žeme.
Marlo kruopščiai ruošėsi susitikimui: naujas šilkinis kostiumėlis, šventinė palaidinė, aukštakulniai bateliai… Greitai šie asmeniniai daiktai, kaip ir dokumentai, pinigai, laikrodis – viskas atsidurs ugnyje, o ji pati neturės jokio kito pasirinkimo, tik priimti iššūkį ir leistis į kelionę su Tikraisiais žmonėmis save vadinančia aborigenų tauta.
Kelionės metu autorė nenustojo stebėtis pati savimi: kas galėjo pagalvoti, kad kada nors ji mėgausis gyvatės mėsa ar keptų skruzdžių skanėstu bei miegos po atviru dangumi atšiaurioje dykumoje? Tačiau labiausiai ją nustebino tai, kad šioje žemėje egzistuoja tauta, gyvenanti visiškoje harmonijoje su gamta, mokanti gydyti žaizdas be medicininių įrankių, gebanti bendrauti mintimis, o, svarbiausia, išlaikiusi papročius ir vertybes, kuriomis mielai norėtų pasidalinti su mumis – Pakeistaisiais žmonėmis.
„Aš, Burnam Burnam, Australijos aborigenas iš Wurundjeri genties, patvirtinu, jog perskaičiau kiekvieną knygos „Dykumos balsai“ žodį.
Tai pirmoji knyga gyvenime, kurią perskaičiau nesustodamas nuo pradžios iki pabaigos. Skaitydamas jutau neapsakomą jaudulį ir pagarbą. Tai puikiai atliktas darbas, neapvylęs mūsų, Tikrųjų žmonių, suteikto pasitikėjimo. Tai, kaip knygoje pateikiama mūsų vertybių sistema bei dvasinės įžvalgos, verčia mane be galo didžiuotis savo paveldu.
Aprašydama išgyvenimus, autorė ištaisė istorijos klaidas. XVII amžiaus anglų tyrinėtojas Williamas Dampieris mus apibūdino kaip „primityviausius ir labiausiai apgailėtinus žmones šiame pasaulyje“. „Dykumos balsai“ pakėlė Tikruosius žmones į aukštesnį sąmonės lygį, atskleisdami mūsų tautos didingumą“.
Laiškas iš Burnam Burnam, Wurundjeri genties vyresniojo
ISBN 978-5-415-02188-8
Leidyklos “Vaga” informacija
Dėkui už informaciją ir pagarba “Vagos” leidyklai, kad tokias knygas galime skaityti
Nesunku susirasti Marlo Morgan Wikipedijoje – knyga yra prasimanymas, dėl kurio aborigenai buvo ir yra baisiai pasipiktinę, tuo labiau, kad autorė iš jo užsidirbo milijonus dolerių… Juos įžeidė daugybė jos prasimanytų intymiausių ir kulto dalykų, kurie gali būti ir greičiausiai yra žalingi jų tikrovėje, kai tenka kovoti už savo išlikimą ir tapatumą. Apmaudu, kad rimta Vagos leidykla pristatydama knygą net neužsimena apie tai, o pristato lyg tikrą autorės gyvenimo įvykį, tuo būdu prisidėdama prie melo skleidimo. Romanas ir turi būti tik romanas.
O dar labiau pasigilinus net laikraščių iškarpas nuskenuotas galima rasti, kur autorė verkdama atsiprašo aborigenų, bet šaukštai jau po pietų, pasaulis jau klykia iš džiaugsmo paskaitęs jos fantazijas, o aborigenų balso nebegirdi… Nusivyliau Vaga.
Prasimanymas yra ir Kastanedos knygos, bet mielas prasimanymas, miela skaityti. O mūsų gyvenimai ne prasimanymai?
Beje, jei ant knygos parašyta ROMANAS tai ir reiškia, kad PRASIMANYMAS. 🙂 Ar taip neįvardinta?