www.alkas.lt
Šiandien (lapkričio 16 d.) Seimas priėmė kreipimąsi į Rusijos Federacijos Tarybą ir Rusijos Federacijos Valstybės Dūmą, kuriuo raginama išsaugoti dabartinį Kristijono Donelaičio memorialinio muziejaus statusą ir padaryti muziejų kuo plačiau prieinamą Lietuvos Respublikos, Rusijos Federacijos Kaliningrado srities visuomenei, pasauliui ir taip pažymėti Kristijono Donelaičio kūrybos reikšmę regiono ir Lietuvos kultūrai.
Už Seimo kreipimąsi į Rusijos Federacijos Tarybą, Rusijos Federacijos Valstybės Dūmą (projektas Nr. XIP-2665) balsavo 109 Seimo nariai, 1 susilaikė.
Seimas priimtu kreipimusi taip pat siūlo artimiausiu metu surengti Seimo tarpparlamentinių ryšių su Rusijos Federacija grupės ir Rusijos Federacijos Kaliningrado srities Dūmos parlamentinio forumo susitikimą, kurio metu, greta kitų dvišalių santykių klausimų, parlamentiniu lygiu būtų galima aptarti ir Kristijono Donelaičio muziejaus statuso klausimą, siekiant abiem pusėms rasti pačius geriausius ir priimtinus šio klausimo sprendimus.
Kreipimesi atkreipiamas dėmesys į išskirtinę K. Donelaičio kūrybos svarbą pasauliniam kultūros paveldui – 1977 m. UNESCO sprendimu K. Donelaičio „Metai“ įtraukti į pasaulinį literatūros šedevrų sąrašą, Seimo 2010 m. birželio 3 d. nutarimu 2014-ieji paskelbti Kristijono Donelaičio metais, parengta ir pradėta įgyvendinti plati kultūrinė 2010–2014 metų Kristijono Donelaičio 300-ųjų gimimo metinių minėjimo programa.
Pirmojo rašytinio lietuvių literatūros kūrinio „Metai“ autoriaus K. Donelaičio (1714–1780) memorialiniam muziejui iškilo grėsmė kai Kaliningrado srities valdžia užsimojo jį perduoti rusų stačiatikių bažnyčiai. Muziejus buvo įkurtas 1964 m. Kaliningrado istorijos ir meno muziejaus filialo teisėmis buvusioje Tolminkiemio liuteronų bažnyčioje, kurioje pastoriumi ir dirbo garsusis pirmojo rašytinio lietuvių literatūros kūrinio „Metai“ autoriaus.
Kaliningrado srities vadovybė apie savo ketinimus oficialiai neinformavo nei Valstybinės kultūros paveldo komisijos, nei kitų Lietuvos Respublikos valdžios institucijų.
Lapkričio 14 d. Lietuvos šviesuomenės atstovai susirūpinę K.Donelaičio muziejaus likimu išplatino viešą kreipimąsi į aukščiausią Lietuvos valdžią kviesdama nedelsiant reaguoti ir užstoti muziejų.
Lapkričio 15 d. dėl Donelaičio muziejaus į Rusijos Dūmos Pirmininką kreipėsi Seimo Pirmininkė Irena Degutienė, o į Rusijos Prezidentą Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė.
Šiandien lapkričio 16 d. tai pagaliau padarė ir Lietuvos Respublikos Seimas.
