Šiandien spalio 14 d. Seimas patvirtino pilietybės įstatymo 7 straipsnio pataisas ir sudarė sąlygas turėti dvigubą pilietybę lietuviams, esantiems Europos Sąjungos, NATO bei lietuvių kilmės asmenims, tradiciškai gyvenantiems valstybėje, su kuria Lietuvos Respubliką skiria valstybės siena.
Seimas pritarė, kad Lietuvos pilietis gali turėti ir kitos valstybės pilietybę, jeigu ją įgijo gimdamas. Taip pat sutarta, kad dviejų valstybių piliečiai gali būti ir žmonės, kurie buvo Lietuvos piliečiai iki šalies okupacijos 1940 metais, tačiau iki 1990 metų kovo 11 dienos buvo ištremti ar emigravo. Teisė turėti dvigubą pilietybę įtvirtina ir jų palikuonims. Visą pilietybės įstatymą numatoma priimti antradienį (spalio 19 d.). Tuomet bus kreiptasi į Konstitucinį teismą (KT), kad šis išaiškintų, ar tokia nuostata neprieštarauja Konstitucijai, nurodančiai, kad dvigubą pilietybę galima turėti tik „įstatymo numatytais atskirais atvejais“.
Šiaip jau pravartu svetainės kūrėjams teksto pavadinime klaidą ištaisyti: ne pasirižęs, o pasiryžęs.