www.alkas.lt
Airijos lietuvių bendruomenėje kurstomos naujos veiklos ugnelės. Vakarinėje Airijos pakrantėje netoli Easky miestelio ant Atlanto vandenyno kranto jau antrą kartą rengiama Rasos šventė. Šventės organizatorė Ugnė Trinkūnaitė įgyvendina idėją – suburti lietuviškų papročių ir švenčių mylėtojus. Susirinkti ir linksmai pabendrauti bei pasivaišinti yra per maža. Rasos šventė, kaip ir kitos senosios lietuvių šventės, kupina simbolikos ir prasmių. Jas perprasti ir išgyventi turėtų būti kiekvieno sąmoningo lietuvio reikalas. Juk gimtoji žemė toli, o papročiai gali gyvuoti ir svečioje žemėje. Į šventę suvažiavo apie 40 lietuvių.
Visą dieną virė paruošiamasis darbas – moterys pynė vainikus, girliandas, vyrai statė šventės vartus, šakotą kupolę, krovė aukurą ir didelį laužą. Ugnė Trinkūnaitė, šventės organizatorė, rūpinosi apeiginėmis dainomis, rateliais, repetavo. Oras – atlantinis, keičiasi kas 10 minučių. Vandenynas čia pat, už laukinių pievų. Šventės pradžioje visi susirinko prie vartų, išpuoštų žolynais, ir, nusiprausę sūriu Atlanto vandeniu, įžengė i šventės vietą. Toliau einamas vartų ratelis, vienas vyrų, kitas moterų. Susitikusios poros pasibučiuoja, pasisveikina ties vartais. Visi pasklinda po pievą kupoliauti, susiskynę puokštes iš devynių žolynų eina pas burtininkus, kad šie iš žolynų formos ir spalvos nusakytų, kas laukia ateityje. Ratelis vainikais ir baltais apdarais pasipuošusio jaunimo supa žaliąją kupolę, mėto vainikus ir bando nuspėti ateitį. Artėja saulės laida, visi susirenka prie aukuro. Ugnė su savo tėvu Kriviu Jauniumi atlieka svarbiausias apeigas prie ugnies. Pagerbiama Ugnis, Protėviai, Dievai, aukojama druska, grūdai, midus, skamba dainos ir giesmės, sukasi rateliai. Saulė netikėtai pasveikina susirinkusius. Atliekant Ugnies pagerbimo apeigą ir minint Saulės vardą debesėtas dangus prasivėrė keletui minučių ir tiesiai į aukurą suspindo saulė.
Įsiliepsnojo didysis laužas, ir temstant visi patraukė prie sraunaus upelio, netoliese įtekančio į Atlantą. Daug kas buvo pasiruošę medines kryžmas su žvakelėmis ir vainikėliais, kurie buvo paleisti į vandenį su vilties linkėjimais.
Su airiškomis dainomis į šventę įsijungė ir keli dalyvavę airiai.
Šį kartą į šventę nebuvo pakvieti visi norintys, o jų galėjo būti kelis kartus daugiau. Buvo tiesiog bandoma įsijausti į šventę, o ateityje planuojama ją plėsti. Rita Kondrotaitė neseniai ėmėsi vadovauti folkloro ansambliui „Dobilas“. „Kitoms šventėms bus pasiruošta iš anksto – dainos, šokiai, rateliai bus surepetuoti,“ – žada šventės organizatorė U.Trinkūnaitė.
Kupolinių švente labiausiai džiaugėsi ilgus metus tėvynės nematę lietuviai.
„Šventės metu tarsi nušvito ir apsivalė širdis, išnyko tas amžinas kaltės jausmas, kad palikom namus, nes Lietuvą mes nešiojamės savyje. Iš krūtinės netikėtai išsiveržė daina, išnyko baimė ir balsas liejosi visa jėga: „Ir pasėjau du liniuku, oiiiiiii… Du liniuku mėlyniuku, ojojoiiiiii…“ – pasakojo šventės dalyvė Rūta.
