Čia šokėjams polkas, valsus ir daugybę kitų tradicinių lietuvių ir kitų tautų šokių per visą naktį grieš muzikantai iš visos Lietuvos. Visas jų sąrašas bus paskelbtas jau netrukus.

Projekto ORGANIZATORIUS:
Varėnos kultūros centras

Projekto PARTNERIAI:
Tradicinių šokių draugija,
Varėnos švietimo centras,
Varėnos Jadvygos Čiurlionytės menų mokykla,
Druskininkų kultūros centras.

Projektą iš dalies FINANSUOJA: Lietuvos kultūros taryba.

——–
Šv. Andriejus žymi Advento ir žiemos pradžią. O senovėje jaunimui žiema buvo poilsio, linksmybių, piršlybų ir vestuvių metas. Štai todėl labai svarbi žiemos švenčių dalis – burtai ir ateities spėjimai. Ypač smalsaudavo merginos. Pavakare temstant nubėga prie šulinio, triskart apeina jį atbulomis ir būtinai prieš saulės kryptį, barstydamos paskui save kanapes. Pašnibždomis taria: „Šventas Andriau, Andriejau, kanapes sėju, kam aš patinku, tegu ateina kanapių rauti“. Nubarsto sėklelėmis kiek ir takelį nuo šulinio iki trobos, „pasėja“ taip pat ir prie lovos. Tada suvalgo ką nors labai sūraus vakarienei ir eina miegoti. Per sapną atjos raitelis prie šulinio žirgo girdyti – tai tas ir bus tikrasis. Visoje Lietuvoje taip pat buvo žinomas paprotys šv. Andriejaus dienos išvakarėse nusilaužti vyšnios ar slyvos šakelę, pasimerkti ją ant palangės. Pražydės Kūčių rytmečiui – svajonė ar troškimas tikrai išsipildys! Tik svarbu, kad šakelė būtų iš svetimo sodo – mitinė logika reikalauja kitos, ne namų erdvės.
Šią dieną spėdavo ir orus: jei per šv. Andriejų iškrito sniegas – išaugs geras vasarojus, ypač užderės ankštiniai – pupos, žirniai. Jei saulėta – gerai derės daržovės, ypač kopūstai, o jei šalta – vasara bus karšta su perkūnijomis. Jeigu drėgna – gražiai rugiai žydės ir bus pilni aruodai grūdų. (pagal L. Klimką)