Vos kalbėti pradėję mažyliai, drąsiau į pasaulį žvelgiantys darželinukai, muzikos instrumentus besijaukinantys pradinukai, talentais pražystantys paaugliai ir su vaikais kartu muzikuojančios mamos bei tėčiai – visa tai telpa folkloro ansamblyje „Dailingė“, švenčiančiame 10-ies metų jubiliejų.

Kaip sako nuo pat įkūrimo ansambliui vadovaujanti mokytoja metodininkė Birutė Nemčinskienė, Kauno tautinės kultūros centro folkloro ansamblį „Dailingė“ galima būtų pavadinti šeimų-giminių ansambliu, nes į repeticijas atkeliauja ne tik keli vienos šeimos vaikai, bet ir pusbroliai, pusseserės, jų draugai, o penktadieniais užsuka padainuoti, pasišokti ir kai kurie tėveliai.

Per dešimtmetį parengta spalvinga puokštė teminių programų, kuriose – instrumentinė muzika, daugiabalsės dainos, sutartinės, šokiai ir rateliai, tarmiška šnekta, atgaivintos primirštos tautos tradicijos bei papročiai.

Ansamblio vaikai – daugkartiniai įvairų konkursų laureatai, aktyvūs miesto ir respublikinių dainų švenčių, tarptautinių folkloro festivalių dalyviai.

Per 10-metį „Dailingė“ susikrovė nemenką kraitį. Ne tik dvasinį – susigulėjęs repertuaras, žinios apie tradicinę kultūrą, bendravimas, pasiekimai konkursuose, bet ir materialųjį.
Kolektyvo nuosavybė – ragai, skudučiai, cimbolai, basetlė, pūslinė, lamzdeliai, dūdmaišis, sekminių rageliai, dambreliai, nendrės birbynė, būgnas, „kiaulė“, molinukai, švilpa. Ansambliečiai čirpina smuikelius, trauko armonikų ir bandonijų dumples. Vienas savičiausių – dūdmaišis, instrumentas su charakteriu, paklūstantis tik labai atsakingam ir rūpestingam šeimininkui. Daug ansambliečių kankliuoja. Nors tai vyriškas instrumentas, juo mokosi skambinti ne tik berniukai, bet ir mergaitės. Kanklininkų rankoms paklūsta instrumentiniai kūrinėliai, dainų, šokių melodijos, sutartinės. Ansamblyje instrumentų visiems – pagal norą, ūpą ir gebėjimus.

Kolektyvo pasirodymuose galima išgirsti ne tik solistus-instrumentalistus, vienarūšių instrumentų ansamblius, bet ir skirtingų sudėčių kapelijas, atliekančias įvairių regionų tradicinę muziką.

„Dailingės“ repertuare – visų Lietuvos regionų dainos, instrumentinė muzika bei šokiai, nes tai – miesto kolektyvas, į kurį ateina žmonės, kilę iš įvairių šalies vietovių. Prieš siuvantis tautinį kostiumą kiekvienas ansamblietis išsiaiškina tėvų, senelių kilmę, tuomet šis išeiginis drabužis jo savininkui įgauna didesnę prasmę. Tai ir atsakymas, kodėl Kauno kolektyve tiek daug žemaitiškų kostiumų.

Pernai birželio mėnesį kai kurie „Dailingės“ nariai dalyvavo tautinio kostiumo konkurse „Išausta tapatybė“ ir kategorijose „Geriausias moteriškas tautinis kostiumas“ bei „Geriausias šeimos tautinis kostiumas“ pelnė apdovanojimus.

2010 m. įrašytas CD „Džyru džyru, duok pipirų“, garso plokštelėse įamžinti ir „Tramtatulio“ laureatų įrašai. 2016 m. parengtas Kultūros rėmimo fondo lėšomis finansuotas projektas „Gyva tradicija – stipri tauta“.

„Daug visko buvo, bet daugiausia – muzikos“, – apie kartu praleistą dešimtemtį sako dailingiečiai.
Kai matai laimingus jų veidus, kai girdi jų dainas ir grojamą muziką, kai kojos kyla šokti, nelieka vietos abejonei – „Dailingėje“ vaikų ir tėvų širdys atsiveria lietuviškai muzikai.
B. Nemčinskienė, A. Garnienė
APIE ANSAMBLĮ DAILINGĖ PLAČIAU