Vasario 14 d., ketvirtadienį, 18 val., Juodkrantės Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B), vyks doc. dr. Nijolės Strakauskaitės knygos „Juodkrantės kurorto „aukso amžius“: nuo susikūrimo XIX a. viduryje iki katastrofos 1945 m.“ sutiktuvės.

Pristatyme dalyvaus knygos autorė, Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto vyresnioji mokslo darbuotoja doc. dr. Nijolė Strakauskaitė, Neringos muziejai direktorė dr. Lina Motuzienė.

Knygoje analizuojama Juodkrantės kurorto – industrinės epochos fenomeno, istorija nuo susikūrimo XIX a. viduryje iki katastrofos 1945 m. Šimtmečio perspektyvoje atskleistos kurorto sukūrimo mažame žvejų kaimelyje prielaidos, ypač garlaivių susisiekimo Kuršių mariose svarba ir priežastys, kurios nulėmė modernaus ir populiaraus kurorto, pritraukdavusio jau XIX a. pabaigoje kelis tūkstančius poilsiautojų, vystymąsi. Knygoje dėmesys koncentruojamas į du kurorto raidos etapus – Vokietijos imperijos sudėtyje ir Lietuvos Respublikos sudėtyje. Pirmasis kurorto raidos etapas iki Pirmojo pasaulinio karo apėmė svarbių infrastruktūros projektų realizavimą (Vilų kvartalas, promenados,
prieplauka, modernus maudyklų – gydyklų kompleksas Luisen-Bad), išpopuliarinant šį kurortą Europoje, o tarpukaryje, nepaisant tam tikrų geopolitinių pokyčių nulemtų trikdžių, pakitusio kurorto valdymo modelio, Juodkrantės kurortas išlaikė populiaraus kurorto statusą, priviliodamas kas vasarą apie 4 000 tūkstančius poilsiautojų. Šio kurorto „aukso amžius“, kuris truko beveik šimtmetį, baigėsi paskutiniąją Antrojo pasaulinio karo vasarą.

Leidinį iš dalies finansavo: Neringos savivaldybė, Lietuvos kultūros taryba ir Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, Gedimino Kuprevičiaus labdaros ir paramos fondas „Gerasis ruonis“.

Rėmėjai: Neringos muziejai; recenzentės: prof. dr. Rūta Leiserovič (Ruth Leiserowitz) ir dr. Lina Motuzienė; redaktorė: Romualda Nikžentaitienė; dailininkas: Rokas Gelažius. Išleido Liudviko Rėzos kultūros centras.

Renginys gali būti fotografuojamas, filmuojamas, todėl lankytojai gali būti matomi renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose, ir šios nuotraukos ar vaizdo įrašai gali būti patalpinti viešai prieinamuose socialiniuose tinkluose ar media priemonėse.