1. Kėdainių minaretas pastatytas Rusijos – Turkijos karui atminti 1880 m. vokiečių kilmės rusų generolo, Vilniaus generalgubernatoriaus Eduardo Totlebeno, kuriam priklausė Kėdainių dvaras. Taip pat pasakojama, kad grafas pastatęs minaretą savo meilužės turkės garbei. 2. Kėdainių E. Totlebeno kaimo ligoninė. Tai moderniausia to laikmečio ligoninė aprūpinta geriausiais instrumentais ir inventoriumi, turėjusi savo elektrinę. 1900 m.jos statybas iniciavo grafienė V. Totleben. 2. Kėdainių E. Totlebeno kaimo ligoninė. Tai moderniausia to laikmečio ligoninė aprūpinta geriausiais instrumentais ir inventoriumi, turėjusi savo elektrinę. 1900 m.jos statybas iniciavo grafienė V. Totleben. 2. Kėdainių E. Totlebeno kaimo ligoninė. Tai moderniausia to laikmečio ligoninė aprūpinta geriausiais instrumentais ir inventoriumi, turėjusi savo elektrinę. 1900 m.jos statybas iniciavo grafienė V. Totleben. 2. Kėdainių E. Totlebeno kaimo ligoninė. Tai moderniausia to laikmečio ligoninė aprūpinta geriausiais instrumentais ir inventoriumi, turėjusi savo elektrinę. 1900 m.jos statybas iniciavo grafienė V. Totleben. 2. Kėdainių E. Totlebeno kaimo ligoninė. Tai moderniausia to laikmečio ligoninė aprūpinta geriausiais instrumentais ir inventoriumi, turėjusi savo elektrinę. 1900 m.jos statybas iniciavo grafienė V. Totleben. Kėdainių minaretas yra osmaniškos architektūros bruožų, smailiaviršūnis, 27,56 m aukščio, turi vieną balkoną, į kurį patenkama viduje esančiais laiptais. Pastato viršūnę puošia islamiškas pusmėnulis. Ant fasado sienų galima pastebėti arabiškus užrašus, – matyt citatas iš Korano. Minaretas. Parke. Minaretas. Minaretas. Minaretas. Minaretas. Užrašo vertimas: „Kas išdrįs stoti prieš Jį be Jo leidimo?“ Užrašo vertimas: „Ypač šiuos rūmus, pavergiančius žavumu ir panašius į rojaus, pastatė jo didybė Osmanų sultonas. Jis taip išpuošė šiuos didingus rūmus, kad net dangus niekad gražesnių ir puikesnių neregėjo“… Minareto laipteliai. Minaretas. Minaretas. Senieji parko medžiai. Kai žemę apgaubia sutemos, baigiasi mano darbo diena. Kėdainių dvaras. Autorius Napoleonas Orda (1807–1883 m.) Grafo Eduardo Totlebeno dvaro rūmai Kėdainius puošė iki 1944 metų liepos 30 dienos – tol, kol traukdamasi Vokietijos nacių kariuomenė juos susprogdino. Dabar toje vietoje – miesto parko estrada. Nuotruka iš Jono Jucevičiaus archyvo. Tiek iš grafo Eduardo Totlebeno dvaro rūmų buvo likę 1944 metų liepos 30-osios pavakarę. Nuotrauka iš Jono Jucevičiaus archyvo. Tą pačią 1944 metų liepos 30-ąją buvo susprogdinta ir vos septynerius metus testovėjusi Kėdainių gimnazija. Nuotrauka iš Jono Jucevičiaus archyvo. E. Totlebeno ligoninė, 1900 m. Po vyro mirties dvarui vadovavo našlė Victorina. Jos nurodymu, Kėdainiuose buvo pastatyta ligoninė. Raudonų plytų pastatas ant aukšto Smilgos skardžio iškilo 1900 metais ir iki pat Antrojo pasaulinio karo buvo pagrindinė miesto ligoninė. E. Totlebeno žmona – Victorina Elisabeth Luiza, vokiečių barono Gotlibo von Haufo dukra. Nikoljaus Totlebeno portretas, 1912 m. Nikolajus Totlebenas žengė tėvo pėdomis – tapo kariškiu, užsitarnavo generolo-majoro laipsnį, buvo caro Nikolajaus II adjutantu. Eduardas Totlebenas (1818 m. gegužės 20 d. – 1884 m. liepos 1 d.) – Baltijos vokiečių kilmės generolas ir karo inžinierius, tarnavęs Rusijos imperijai. Jis buvo atsakingas už fortifikaciją daugelyje rusų mūšių su osmanais. Gimė Kurše, Mitau (dab. Jelgava) mieste. Totlebenas baigė inžinierių mokyklą Peterburge ir 1836 m. paimtas į carinę armiją. Ten greitai įsitvirtino kaip karo inžinierius, 1848 m. dalyvavo kampanijoje prieš Imamą Šamilį Šiaurės Kaukaze. Prasidėjus Rusijos – Osmanų imperijos karui 1853 m. dalyvavo Silistros apgultyje. Vėliau perkeltas į Krymą, prisidėjo prie Sevastopolio fortifikacijos, vadovavo miesto gynybai. Vėliau buvo sužeistas, ir miestą užėmė turkai. Už nuopelnus miesto gynybai, Totlebenui suteiktas generolo-leitenanto laipsnis. Po 1855 m. Totlebenas prisidėjo įtvirtinant fortus Dniepro žiotyse, Kronštato tvirtovę, Bresto tvirtovę. Eduardui Totlebenui padedant iš tremties Sibire buvo grąžintas rašytojas Fiodoras Dostojevskis (jis buvo Totlebeno brolio Adolfo bendraklasis). 1860 m. Eduardas Totlebenas tapo kunigaikščio Nikolajaus Jaunesniojo pagalbininku ir karo inžinierių departamento vadu bei gavo generolo laipsnį. Jis dalyvavo antrajame turkų-osmanų kare ir ženkliai prisidėjo prie Bulgarijos išvadavimo. Totlebeno taktinių manevrų dėka 1877 m. buvo užimta Pleveno tvirtovė. Po karo Totlebenas paskirtas Besarabijos ir Novorosijos generalgubernatoriumi. 1880 m. paskirtas Vilniaus generalgubernatoriumi, jam priklausė dvaras Kėdainiuose. Eduardas Totlebenas ten įkūrė parką, pastatė minaretą. Sušlubavus sveikatai, generolas išvyko į Vokietiją, kur ir mirė. Pradžioje palaidotas Kėdainių liuteronų bažnyčios varpinėje-mauzoliejuje, vėliau perlaidotas Sevastopolio karių kapinėse. Eduardo Totlebeno garbei Bulgarijoje pavadintas Totlebeno miestelis. Herbas, 1547 m. Radviloms dovanotas Romos imperatoriaus. Radvilų herbas. Kilmė – Astikai. Pradininkas – Radvila Astikaitis.Titulas – kunigaikštis. Laikotarpis – XIV–XVIII a. Šalys – LDK, Lenkija.
