Pastaruoju metu Aplinkos ministerijos specialistai sulaukė sunerimusių gyventojų skambučių, kad ruduoja pušys. Kaip informavo Valstybinė miškų tarnyba, iš tiesų Lietuvoje daug kur intensyviai ruduoja kalninių, juodųjų ir paprastųjų pušų ankstesnių metų spygliai, medelių apačios, o žalių spyglių kuokšteliai lieka tik ūglių viršūnėse. Šios tarnybos Miško sanitarinės apsaugos skyrius nustatė, remdamasis pavyzdžiais iš Kauno, Prienų ir Varėnos rajonų, kad spyglių pažeidimus sukėlė pušinis rutulgrybis – patogeninis grybas. Ši pušų spyglių liga vadinama raudonžiede deglige.
Pažeidimo pradžioje ant spyglių atsiranda geltonos dėmelės, vėliau jos parausta. Ligotų spyglių galai tampa negyvybingi, centrinėje spyglio dalyje gali būti nekrozinių dėmių, tik spyglio pamatas išlieka žalias ilgesnį laiką. Pradėjus formuotis grybo vaisiakūniams, prie jų koncentruojasi raudonas pigmentas, ant spyglių susidaro skersinės raudonos juostelės.
Lietuvoje raudonžiedė degligė pirmą kartą identifikuota 2002 metais netoli Vilniaus ant kalninių pušų spyglių. 2008 metais nustatyta, kad grybas yra plačiai paplitęs Pietų, Rytų ir Vakarų Lietuvoje. Esant gausiai drėgmei ir palankiai temperatūrai (nuo +8 iki +25° C) liga progresuoja, persimeta ant jaunų šakelių ir spyglių. Grybo plitimui ir infekcijoms palankios drėgnos vasaros. Lyjant sporos nukrenta ant greta augančių medžių, gali būti perneštos gyvūnų, plisti per genėjimo ir priežiūros įrankius. Norint, kad liga kuo mažiau įsibėgėtų, jos pakenktas spygliuočių šakas patariama genėti, karpyti ir sunaikinti. Prieš šį grybą veiksmingi vario turintys fungicidai.
