Nuo šeštadienio Vilniaus apylinkėse klaidžiojusį lokį stebėjo Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Laukinių gyvūnų globos centro (LGGC) specialistai, dirbę kartu su atsakingomis tarnybomis. Buvo sudarytas išsamus veiksmų planas, numatantis kelis galimus scenarijus, atsižvelgiant į gyvūno elgseną ir viešosios tvarkos užtikrinimą. Aplinkos ministerija paaiškina, kokie veiksmai buvo numatyti plane, ir kaip pavyko pasiekti teigiamą rezultatą – gyvūnas grįžta į natūralią aplinką.
„Rudojo lokio pašalinimo iš miesto teritorijos planas susidarė iš keleto svarbių dalių. Pirmiausia buvo vertinamas lokio elgesys, nes natūraliai šie gyvūnai bijo žmonių ir jų vengia. Gyvūno elgesys nekėlė įtarimų, todėl gyvūnui buvo suteikta galimybė pačiam grįžti atgal į gamtą – savo namus. Tai buvo pirmoji plano dalis“, – situacijos valdymo procesą miesto teritorijoje komentuoja aplinkos viceministras Ramūnas Krugelis.
Jei gyvūnui būtų nepavykę savarankiškai grįžti į mišką, būtųį gyvendinta antroji plano dalis – lokys būtų užmigdytasir perkeltas į gyvūnui būdingą buveinę,t.y. didesnius miškų masyvus. Šiuos veiksmus atlieka Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Laukinių gyvūnų globos centro specialistai.Pasitarus su ekspertais, buvo pasiruošta užmigdytam lokiui pritvirtinti siųstuvą, kuris leistų nuolat stebėti jo buvimo vietą. Tai suteiktų galimybę laiku imtis priemonių, jei gyvūnas vėl pradėtų artėti prie gyvenamųjų teritorijų. Tuomet vėl būtų bandoma gyvūną perkelti, kad nekeltų pavojaus žmonėms, arba stebėti jo elgesį ir įvertinti bet kokius neįprastus požymius.
Mokslininkų, ekspertų vertinimu gyvūnas atrodė sveikas, apie 2 metų amžiaus, t. y. gyvūnas buvo jaunas ir dėl streso negalėjo surasti tinkamo išėjimo į miškingą teritoriją. Buvo vertinamos gyvūno nuotraukos, video įrašai. Jei gyvūnas būtų užmigdytas – būtų vertinama kailio būklė, nagai, ieškoma mikroschemos.
Aplinkos viceministras atkreipia dėmesį, kad stambaus, plėšraus žinduolio, tokio kaip lokys, užmigdymas sudėtingas dėl keletos priežasčių. Gyvūnas nuolat sparčiai juda, dėl streso migdomieji vaistai gali nesuveikti ar gali reikėti juos suleisti ne vieną kartą. Veterinarijos gydytojai dėl saugumo turi vykdyti veiksmus tik iš automobilio ar pastato, suleisti vaistus galima iki 20 m atstumo ir pan.
Todėl iš anksto buvo pasiruošta ir dar vienam variantui: jei gyvūno nepavyktų užmigdyti ir jis imtų kelti grėsmę žmonių gyvybei ar sveikatai, galėtų būti priimtas sprendimas jį išimti iš gamtos letaliu būdu (nušauti) gavus leidimą.Todėl buvo iš anksto gauti leidimai: vienas – pritvirtinti lokiui siųstuvą, jei jis būtų užmigdytas, kitas – išimti gyvūną iš gamtos letaliu būdu, tačiau tik tuo atveju, jei Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Laukinių gyvūnų globos centras patvirtintų, kad lokys kelia pavojų žmonių sveikatai ar gyvybei. Tai būtų taikoma tik kaip paskutinė priemonė pavojui suvaldyti.
„Žmogaus gyvybė yra prioritetas ir jei kiltų pavojus žmonių gyvybei ar sveikatai, gyvūnas būtų nušautas. Tai nėra palankus scenarijus nei vienai pusei, ir niekas specialiai nesistengia taip atsikratyti gyvūnu. Tačiau jei reiktų nušauti gyvūną, leidimą tai padaryti reikia turėti iš anksto – tai natūralu. Todėl įgyvendinant planus visuomet ruošiamasi visiems scenarijams“, – paaiškina viceministras R. Krugelis.
Vakar iki 23 val. lokys stebėtas dronais. Situaciją padėjo vertinti LSMU Laukinių gyvūnų globos centro, Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos ir vietinių medžioklės plotų naudotojų, Aplinkos apsaugos departamento, Vilniaus miesto saivivaldybės UAB „ID Vilnius‟ Bepiločių orlaivių centro, asociacijos „Ekosistemų apsaugos centras‟, Aplinkos ministerijos atstovai. Šiuo metu rudasis lokys sėkmingai traukiasi iš urbanizuotų teritorijų ir juda miškingomis vietovėmis.
„Akivaizdu, kad pirmoji plano dalis suveikė ir dėl to mes džiaugiamės. Laukinių gyvūnų globos centras su jo vadove Justina Morkūnaite su kitomis institucijomis ir organizacijomissuvaldė situaciją“, – sako viceministras R. Krugelis.
LSMU Laukinių gyvūnų globos centras (LSMU LGGC) drauge su bendradarbiaujančiomis organizacijomis toliau stebi rudojo lokio judėjimą. Apleidęs Vilniaus miesto apylinkes, gyvūnas šiuo metu miškais keliauja Asvejos regioninio parko, Pabradės kryptimi.
Pasak LSMU LGGC vadovės Justinos Morkūnaitės, šį rytą iš visuomenės gauti du pranešimai apie pastebėtą rudąjį lokį. Paskutinį kartą lokys stebėtas netoli Ponasų kaimo (Sužionių sen.).
„Toliau stebime padėtį ir gyvūno elgseną. Labai padeda iš visuomenės gauti pranešimai, tad ir toliau kviečiame aktyviai pranešti pastebėjus lokį. Kol kas situacija klostosi palankiai: lokys juda miškingomis vietovėmis ir, jei neįstrigs kokioje gyvenvietėje, gali būti, kad ras sau vietą gamtoje“, – kalbėjo J. Morkūnaitė.
Parengt apagal Aplinkos ministerijos pranešimą
Kokia, vis dėlto, graži ta patriotiškų lietuvių kalba -,, išimti gyvūną iš gamtos letaliu būdu”. Kokie nors patvoriniai antivakseriai sakytų ,,nudobti” – iškart matosi, kad vatnykai.
Pažiūrėkite –
– respublika.lt/lt/naujienos/lietuva/kitos-lietuvos-zinios/lietuva-vel-tampa-mesku-salimi/ –
kokios liūdnos meškutės akutės, – Lietuva jau nebe ta, jos miškai nebe tie… 🙁
O čia
– madeinvilnius.lt/naujienos/miestas/paviesintas-vaizdo-irasas-meska-palieka-vilniu-video/
vaizdo įrašas. Ji pasijuto nepageidaujama, tremiama…
Daug saugiau tapo XIX amž. —-kai bajorai nugalabijo paskutinę mešką. Reikia ryžtingai šaudyt ir dabar. Nes problemų tik DAUGĖS .
O kodėl čia ne dronas meškos kailyje vaikšto. Kodėl negali būti jau tokio drono veikimo bandymai, eksperimentai atliekami…
Aš irgi pagalvojau, kad Batka užleido droną. Dėl šventos ramybės šauti į viską, kas juda, nesismulkinant.
Kaip ir negirdėta, kad Batka specializuotųsi dronų srityje, tai veikiau sava “dronmeškė” dresiruojama… Bandymai prieš paleidžiant gamybą būtini…
Vilniaus meška užfiksuota smaguriaujanti netoli kito Lietuvos miesto Kviečia rinkti vardą klajoklei
– lrytas.lt/gamta/fauna/2025/06/18/news/meska-is-vilniaus-uzfiksuota-smaguriaujanti-netoli-kito-lietuvos-miesto-38318461
„Šiandien anksti ryte (~7.30 val.) užfiksuota Pabradės miškuose. Atsipalaidavusi smaguriauja. Komentaruose rašykite kokį vardą duotumėte šiai klajoklei“, – socialiniuose tinkluose skelbia draugija ir dalijasi meškutės nuotraukomis.”
meškutė galėti gerokai sustiprinti į Vilnių siunčiamų traktorių poveikį!
Dabar jį prie Pabradės medžiotojų padėtu jai duonos kepalu vaišinasi – ten ją rasit ir susitarsit dėl bendro žygio?
Tikrai, tikrai! – Dirbs sinoptike, spėlios orus:
Orai: per ilgąjį Joninių savaitgalį džiugins nebent krepšinis ir meškutė
– alfa.lt/aktualijos/lietuva/orai-per-ilgaji-joniniu-savaitgali-dziugins-nebent-krepsinis-ir-meskute/357270/
O čia ji darbe:
– iq.alfa.lt/photo/000000357/270/MAIN_00_INITh.webp
Vargšė meškutė nuo aušros aplink Molėtus blaškosi, observatorijos ieško!
Žurnalistai, medžiotojai ir kiti spėlioja, ar čia ta pati meškutė, kuri Vilnių pagerbė savo apsilankymu. O jei iš pat pradžių būtų ją ne tik užmigdę, bet ir čipavę*, galėtų ją 24×7 stebėti, surinkti įdomių duomenų.
Prisimenat filmą apie meškutę Nidą?
Proga prisiminti meškutę Nidą
– 15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/proga-prisiminti-meskute-nida-56-11630
Dokumentinis filmas „Meškutės Nidos nuotykiai. Nida, lapė ir gaidys“
– lrt.lt/mediateka/irasas/36832/dokumentinis-filmas-meskutes-nidos-nuotykiai-nida-lape-ir-gaidys?srsltid=AfmBOoqQBv5bU6aVuN3_kPsfnQvVT7PAWHB9BcuzF1AVjjnI6-ZKaM3E
Dokumentinis filmas „Meškutės Nidos nuotykiai. Nida, lapė ir gaidys“
– lrt.lt/mediateka/irasas/36745/dokumentinis-filmas-meskutes-nidos-nuotykiai-nida-ir-bebrai?srsltid=AfmBOoo78CInzOVb4FgzxAIG7jFxjh0cEcTv1omeerz_mTrP3BvaeHxC
Išėjusi į pensiją, meškutė leido dienas Kauno zoosode, linksmino lankytojus jiems šokdama, visokias grimasas rodydama. Jautėsi, tartum šių laikų „influencerė”.
Dokumentinį serialą apie ją matė ~120 šalių žiūrovai.
………………..
* Ir ne tik ją, bet ir Nerimi plaukiojusį ?briedį, ir kitus turistus