Prisimename karininką, nepriklausomos Lietuvos kariuomenės savanorį, Karo mokyklos viršininką, Steigiamojo Seimo narį gen. Joną Galvydį-Bykauską (1864–1943).
Jonas Galvydis-Bykauskas gimė 1864 m. gruodžio 15 d. (pagal senąjį kalendorių – gruodžio 3 d.) Degėsių kaime, Užpalių valsčiuje, Utenos apskrityje. Savo tarnybos kelią J. Galvydis-Bykauskas pradėjo dar Rusijos imperijos kariuomenėje.
1886 m. jam buvo suteiktas karininko laipsnis ir jis paskirtas tarnauti į 87-ąjį pėstininkų pulką. 1904–1905 m. J. Galvydis-Bykauskas dalyvauja Rusijos–Japonijos kare, 1909 m. baigia Orenburgo (Orenbaumo) karininkų mokyklą ir jau paaukštintas iki kapitono laipsnio 1911 m. perkeliamas į 18-ąjį šaulių Sibiro pulką.
1914 m. jam suteikiamas pulkininko laipsnis, o 1915 m. pulkininkas J. Galvydis-Bykauskas paskiriamas vadovauti pulkui. Jo vadovaujamas pulkas dalyvavo Pirmajame pasauliniame kare. Vykstant mūšiams prie Lodzės J. Galvydis-Bykauskas buvo sužeistas ir vokiečių paimtas karo belaisviu.
1918 m. pradžioje, pasikeitus padėčiai fronte, J. Galvydis-Bykauskas parvyko atostogų į gimtinę, kur aktyviai įsitraukė į nepriklausomos Lietuvos kariuomenės kūrimo veiklą – tapo savanoriu.
1918 m. lapkričio 23 d. išleistas Apsaugos ministerijos įsakymas Nr. 1, kuriuo pradėta rengti nepriklausomos Lietuvos kariuomenė, o J. Galvydis-Bykauskas įsakymo trečiuoju punktu paskirtas 1-ojo pulko, steigiamo Alytuje, vadu. 1918 m. gruodžio 30 d. jis paskiriamas Vilniaus srities gynimo viršininku, tačiau bolševikams ėmus veržtis Vilniaus krašto link, jo pulkui teko atsitraukti.
1919 m. pradžioje J. Galvydis-Bykauskas buvo paskirtas naujai įsteigtos Karo mokyklos viršininku. Šias pareigas ėjo dukart: nuo 1919 m. sausio 25 d. iki gruodžio 31 d. bei nuo 1922 m. sausio 1 d. iki 1926 m. spalio 1 d. Pirmosios kadencijos metu jam pavyko pasiekti, kad Karo mokyklos kariūnai būtų ugdomi kaip karininkai, o ne puskarininkiai skyrininkai.
Antrosios – perrengti Karo mokyklą, pereinant nuo karo meto prie kadrinio karininkų rengimo. Jo vadovaujama Karo mokykla išleido 1-ąją, 2-ąją, 5-ąją, 6-ąją, 7-ąją ir 8-ąją kariūnų laidas, o jo įdiegtais ugdymo principais buvo vadovaujamasi iki pat sovietų okupacinės valdžios įsitvirtinimo 1940 m.
J. Galvydis-Bykauskas tarnybą sėkmingai derino su mokytojavimo ir visuomenine veikla. 1919 m. rugpjūčio 29 d.–1920 m. sausio 1 d. jis ėjo Kauno įgulos viršininko pareigas, 1919 m. spalio 18 d. jam buvo suteiktas generolo leitenanto laipsnis, o 1919 m. gruodžio 31 d. J. Galvydis-Bykauskas atleidžiamas iš Karo mokyklos viršininko pareigų ir paskiriamas 3-iosios pėstininkų brigados vadu.
1920 m. vasario 7 d. jis buvo paskirtas vadovauti Daugpilio kariuomenės grupei, 1920 m. balandžio 9 d.–liepos 7 d. laikinai ėjo Vyriausiojo kariuomenės vado pareigas.
1920 m. balandžio 14–16 d. vykusiuose rinkimuose J. Galvydis-Bykauskas, kaip Lietuvos krikščionių demokratų partijos sąrašo kandidatas, Utenos rinkimų apygardoje buvo išrinktas į Steigiamąjį Seimą, nuo 1920 m. gegužės 15 d. iki 1921 m. gruodžio 17 d. buvo Steigiamojo Seimo narys, Seime atstovavo Ūkininkų sąjungos frakcijai, buvo išrinktas Krašto apsaugos komisijos pirmininku.
Paaštrėjus lietuvių ir lenkų kariniam konfliktui, 1920 m. lapkričio 23 d. J. Galvydis-Bykauskas laikinai paskiriamas 2-osios pėstininkų divizijos vadu, jo darbas Seime nutrūksta. Šias pareigas jis eina iki 1921 m. vasario 1 d., tuomet vėl grįžta į Seimą. Pasibaigus kadencijai jis antrąkart paskiriamas Karo mokyklos viršininku, o nuo 1922 m. kovo 8 d. iki 1923 m. rugsėjo 1 d. kartu eina ir Kauno įgulos viršininko pareigas.
1926 m. rugpjūčio 28 d. dėl sveikatos problemų gen. ltn. J. Galvydis-Bykauskas išleidžiamas į atsargą, suteikiant generolo laipsnį. Baigęs tarnybą aktyviai palaiko ryšius su Lietuvos kariuomene, rašo straipsnius, skelbia skelbimus karybos temomis.
1926–1928 m. eina Lietuvos ūkininkų kooperatyvų sąjungos pirmininko pareigas, aktyviai įsitraukia į Katalikų veikimo centro veiklą. Už nuopelnus Lietuvos kariuomenei J. Galvydis-Bykauskas yra apdovanotas 4 ordinais ir 3 medaliais. Į dimisiją išleistas 1936 m. gruodžio 31 d.
Pirmosios sovietinės okupacijos metu NKVD metė nepagrįstus kaltinimus gen. J. Galvydžiui-Bykauskui dėl antikomunistinio veikimo, jo atžvilgiu buvo sufalsifikuota byla. 1941 m. birželio 12 d. gen. J. Galvydis-Bykauskas buvo suimtas. Prasidėjus karui tarp SSRS ir nacistinės Vokietijos, birželio 23 d. buvo išlaisvintas, prisidėjo prie žydų gelbėjimo nacistinės okupacijos metais. Deja, karo pabaigos nesulaukė.
J. Galvydis-Bykauskas mirė 1943 m. liepos 16 d., palaidotas Raudondvario senosiose kapinėse.
