Vasario 5-ąją minima šv. Agotos diena, dar vadinama Duonos diena. Nuo senų laikų lietuviai šią dieną prisimindavo papročius, o jų namuose pasklisdavo gardus kepamos duonos aromatas.

Kokias duonos pamokas verta aplankyti Lietuvos regionuose ar išbandyti savarankiškai kartu su tėvais ir mokytojais?

Aukštaitija: Anykščių Arklio muziejus. „Duonelė kasdieninė“

Aukštaitijoje, už 8 kilometrų nuo Anykščių esančiame Arklio muziejuje rengiama pamoka „Duonelė kasdieninė“, kurios dalyviai supažindinami su duonos keliu nuo rugių sėjos iki duonos riekės.

Pažintinė pramoga vyksta autentiškoje XX a. pradžią menančioje troboje, kurioje lankytojus pasitinka gaspadinė, pasirengusi pasidalinti įkvepiančiomis istorijomis ir atskleisti senovės duonos paslaptis. Čia kiekvienas suformuos ir išsikeps savo duonos gabalėlį.

Norintiems patirti daugiau, verta aplankyti ir patį Arklio muziejų, kuriame galima pamatyti eksponuojamus žemės ūkio įrankius, karo ir medžio drožinių eksponatus, susipažinti su tradiciniais amatais ir pasigrožėti amatininkų darbais.

Dzūkija: dzūkiškos duonelės kepimas Trakų krašto tradicinių amatų centre

Užsukus į Dzūkijos etnografiniame regione įsikūrusį Trakų krašto tradicinių amatų centrą laukia pažintis su senuoju lietuvių duonos kepimo amatu.

Specialios dzūkiškos duonelės kepimo pamokos metu mažieji kartu su tėveliais ar mokytojais galės paruošti savo duonos kepalėlį ir jį individualiai dekoruoti.

O kol duona keps, klausytis pasakojimų apie protėvių kasdienius darbus, duonos papročius.

Suvalkija: Prienų krašto muziejus. Duonos kelias iki stalo

Autentiška duonos kepimo patirtis laukia ir Prienų krašto muziejaus mokomojoje programoje, kuri vyksta išskirtinėje XIX a. Suvalkijos krašto valstiečio troboje.

Programos dalyviai gali patys sudalyvauti duonos kepimo procese, o grįžę namo pavaišinti namiškius šviežiai iškeptos duonos kepalėliu.

Taip pat supažindinama su ilgu duonos keliu, o mažiesiems dalyviams parenkamos ir specialios užduotys.

Įdomus faktas, kad Prienuose vienu metu galima pasijusti ne tik suvalkiečiu, bet ir dzūku. Tereikia apsilankyti ant Greimų tilto, jungiančio šiuos du Lietuvos etnografinius regionus.

Žemaitija: Kretingos muziejus. Kretingos dvaro kepiniai

O štai Pajūrio regione, norint gyvai pamatyti ir pajusti žemaičių paveldą, verta užsukti į Kretingos muziejų, kurio tradicinių amatų centre susipažįstama su dvariškų kepinių paslaptimis.

Pamokos dalyviai patys formuoja duonos kepaliukus arba ragaišius ir kepa juos duonkepėje. Taip pat prisimenami regiono papročiai, sužinoma apie vietinius papročius bei smulkiąją tautosaką, bylojančią apie duoną.

Į Aukštaitiją nuotoliu: virtuali ekskursija po „Biržų duonos“ kepyklą

Norintiems mokytis jaukiai įsitaisius klasėje ar namuose, patiks virtuali mokomoji ekskursija, kurios metu vaikai galės susipažinti su duonos keliu.

Kaip ant kasdienio stalo atsiranda duona? Kokį kelią ji turi nueiti, kad pasiektų parduotuvių lentynas ir, galiausiai, galėtume ja mėgautis?

Apie duonos gaminimo technologijas, specialias receptūras bei įrenginius, galima išgirsti ir pamatyti juos savo akimis virtualios kelionės po kepyklą metu.

Savarankiškos veiklos:

Skirtingų šalių tradicinės duonos kepimas

Svečiose šalyse tradicinę duoną atstovauja skirtingi kepiniai.

Prancūzijoje – tradicine duona laikomas traškus prancūziškas batonas, italai didžiuojasi puria kvietinės mielinės tešlos duona čiabata, o portugališka tradicinė duona gaminama iš kukurūzų.

Tad įvairių tradicinių gaminių kepimas padės geriau pažinti kitas kultūras ir įtrauks į diskusijas.

Duonos degustacija

Mėgstančius degustuoti įvairius kepinius, sužavės galimybė vienu metu paragauti skirtingų duonelių.

Kartu su vaikais surengta duonos degustacija skatins pažinti gaminius ir jų savybes. Be to, mažiesiems bus smagu atrasti naujų skonių.

Gardžiausio duonos užkandžio rinkimai

Nuotaikingu darželinukų ar moksleivių užsiėmimu gali tapti ir gardžiausio užkandžio ar sumuštinio su duona rinkimai. O gal… estetiškiausiai patiekto?

Bandymas namuose ar klasėje: užauginti raugą

Žingeidžius mažiuosius sudomins smagus mokslinis bandymas, kuris atliekamas darželyje, klasėje ar namuose kartu su mokytojais ar tėveliais.

Bandymo metu vaikai augins duonos raugą savarankiškai ir stebės jo įdomų brandinimo procesą – raugas yra gyvas, jis per naktį pakyla, aiškiai matomi burbuliukai.

Natūraliai išaugintą duonos raugą galima panaudoti kepant duoną, blynus, vaflius, pyragus ir kitus skanėstus.

Kepėjo laiškas vaikams ir Duonos Raugo visatos auginimo receptas (pagal „Biržų duoną“):

Reikės: 50 g (apie 2 kupinų v.š.) ruginių miltų, 50 ml (apie 2 v.š.) vandens, stiklainio, rankšluosčio, markerio.

Visas procesas užtruks 5 dienas. Pirmą dieną stiklainėlyje reikia sumaišyti ruginius miltus (50 g) su vandeniu (50 ml). Raugas turi būti panašus į grietinės konsistenciją.

Ant stiklainėlio būtinai pažymėki liniją, kuri primins apie dabartinį raugo ūgį – taip matysi, kaip jis plečiasi ir auga.

Tada gali indą užkloti rankšluostėliu. Tik neužspauski, nes raugui reikia kvėpuoti. Palinkėki jam sėkmės ir paliki miegoti 24 valandoms.

Antrą dieną pakartoki tą patį, ką darei pirmą dieną. 

Trečią dieną Raugą reikia atšviežinti, t. y. stiklainėlyje palikti tik apie porą kupinų šaukštų užaugusio raugo (likusią dalį išmesti). Kodėl?

Todėl, kad Raugo visatos bakterijoms reikia atsinaujinti ir augti. Tad pirmiausia pasižymėki markeriu, koks Raugo ūgis, nugriebki nebereikalingą jo dalį, o likusią pamaitinki tais pačiais miltais (50 g) ir vandeniu (50 ml). Vėl palinkėki gero poilsio, augimo, šiltai užkloki ir paliki stovėti kambaryje dar 24 valandoms.

Ketvirtą, penktą dienomis pakartok tą patį, ką darei trečią dieną.

Raugo visata užauga tada, kai yra stipriai paūgėjusi (atkreipki dėmesį į brūkšnelius), suburbuliavusi ir skleidžianti rūgštų, jogurtą ar actą primenantį kvapą.

Jei kvapelis itin aštrus – gali būti, kad Raugui dar trūksta laiko. Pamaitinki dar kartą ir leiski jam šiltai, ramiai pabūti dar 12 valandų