Trečiadienis, 11 vasario, 2026
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Skaitiniai Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos

S. Birgelis. Dabar ir prieš daugelį metų Aradnykuose (I)

Sigitas Birgelis, www.punskas.pl
2023-05-11 08:00:24
77
PERŽIŪROS
0
Aradnykų Sienos kirtimo postas | punskas.pl nuotr.

Aradnykų Sienos kirtimo postas | punskas.pl nuotr.

Du kilometrai nuo Lietuvos-Lenkijos valstybinės sienos prie gražaus tyvuliuojančio Alno ežero ir Baltosios Ančios intako Alnutės kranto driekiasi Aradnykų kaimo laukai.

Kaimas įsikūręs Rytų Sūduvos aukštumoje, netoli valstybinio kelio į Lietuvą.

Per kaimą eina „Juodasis turistinis maršrutas“:

Stabingis – Krasnagrūda – Dusnyčia – Aradnykai. Trasos ilgis – 9,4 km. Verta šiuo maršrutu pakeliauti.

Aradnykai žinomi Lietuvoje visų pirma dėl Lietuvos-Lenkijos valstybinės sienos kirtimo posto.

Prieš 30 ir daugiau metų čia nutįsdavo daugiakilometrinės vilkikų ir lengvųjų automobilių eilės, sienai kirsti neretai prireikdavo keleto dienų.

2007 m. gruodžio 21 d. įgyvendinant Šengeno sutartį pasienio patikra buvo panaikinta. Kelias į Lietuvą tapo atviras.

Aradnykai įsikūrė XVI a. pabaigoje.

Baudžiavos laikais žmonės buvo verčiami dvarponiams dirbti už ganiavas, už tai, kad galėtų karvutę išlaikyti.

Aradnykus supo Klenausko, Paškevičiaus, Krasnagrūdos ir Dusnyčios dvarai, o į Vakarus – Lastausko palivarkas, vadintas Verevščyzna (Werewszczyzna).

Visi šių dvarų savininkai buvo lenkai.

Iki Pirmojo pasaulinio karo Aradnykų kaime gyveno vien lietuviai, veikė lietuvių pradžios mokykla, lietuviškų organizacijų skyriai.

Po 1920 m. kaimas atiteko Lenkijai. 1921 m. lenkų valdžios atlikto gyventojų surašymo duomenimis, Aradnykuose gyveno 149 gyventojai, iš jų – 23 lenkai ir 126 lietuviai.

1934 m. kaime buvo 207 gyventojai (93 % lietuvių), 1940 m. – 128 (88 % lietuvių), 1984 m. – 86 (65 % lietuvių), 1988 m. – 65  (47 proc. lietuvių).

Kiek jų yra dabar, sunku pasakyti, neturiu duomenų.

Apie Aradnykų gyventojų likimus nemažai galima sužinoti iš Vinco Češkevičiaus prisiminimų.

Jų originalas (storas, ranka rašytas sąsiuvinis) yra saugomas A. Češkevičiūtės-Vaičiūnienės archyve[1].

Iki 1914 metų, ieškodami geresnio gyvenimo, iš Aradnykų į Ameriką išvažiavo daugiau negu 50 žmonių. Visi jauni.

Marė ir Vincas Češkevičiai Aradnykuose | punskas.pl nuotr.
Marė ir Vincas Češkevičiai Aradnykuose | punskas.pl nuotr.

Tai:

Juškelių Jonas, Češkevičiaus Motiejaus sūnūs:

Juozas, Antanas ir Jonas, Marcinkevičiaus brolis Antanas ir sūnus Jonas, Češkevičiaus Antano brolis Pranciškus (Pranckus) ir sūnus Antanas, Vitkauskas Juozas (Juzė) su sūnumi Vincu bei dukterimis Monika (Mone) ir Antanina (Antose),

Domansko Aleksandra (Oleska) ir Antanas, Bugarausko Juozas ir Marytė, Grabausko žentas Leonas Domanskas ir jo žmona Ieva, duktė Anė, Slančiausko žentas Maksimilijonas (Maksas) ir duktė Anelė, Zablacko Adomas ir Marta, Graužlys Stasys, Vilkelio žentas Juozas ir duktė Juzefa (Juzia),

Armanavičius Antanas ir Ieva, Jurukų Juras, Vincas, Česė, Marė ir Rožė, Lastausko Juozas, Aleksandras (Olesius) ir Stasys, Dabulių Juras, Šimučkos brolis Jonas ir sūnus Antanas, Nevulio motina, Stasiukas ir Inocenta (Ina), Tidmanas (iš Zablacko trobelės).

Į Angliją iš Aradnykų išvyko Bulevičių šeima. Vyras išvažiavo pirmas, o vėliau pasiėmė ir žmoną su vaikais – Petru, Kazyte ir Onute.

Anglijoje pabuvojo ir Vincas Maksimavičius, bet po Pirmojo pasaulinio karo sugrįžo, vedė ir gyveno Aradnykuose.

Antrojo pasaulinio karo metu iš Aradnykų į Sovietų Lietuvą iškeldinta 17 šeimų. Po karo grįžo tik 4. Kaime sumažėjo lietuvių.

Tie, kurie pasiliko, nebuvo abejingi savo tautybės reikalams.

Pokaryje mokykloje vyko lietuvių kalbos pamokos, veikė Lenkijos visuomeninės kultūros draugijos padalinys, biblioteka ir skaitykla su lietuviškomis ir lenkiškomis knygomis.

Ji turėjo tris filialus:

Dusnyčioje, Žagariuose ir Rakelijoje. Bibliotekininkas kalbėjo lietuviškai, rengė literatūrinius vakarus ir spektaklius vaikams.

**

Seinų krašte gyveno gausi Češkevičių giminė.

Visi buvo kilę iš vieno kamieno ir gyveno devyniuose kaimuose:

Aradnykuose, Padliaskuose, Morkiškėje ir Pockūnuose gyveno po dvi Češkevičių šeimas, Berznyke, Galiūnuose, Kančiūnuose, Paliūnuose ir Želankoje – po vieną.

Iš jų tik keli kalbėjo lenkiškai. Aradnykų kaimas buvo lietuviškas, šeimos namuose tarpusavy kalbėjosi tik lietuviškai.

Aradnykų kaime gyveno Motiejus Češkevičius. Jis turėjo du valakus žemės ir ėjo baudžiavą Volmerio dvare.

Po baudžiavos panaikinimo tie du valakai tapo jo nuosavybe.

Jis padalijo juos savo sūnums – Jurui ir Motiejui.

Sūnūs atsiskyrė vienas nuo kito su savo šeimomis ir pasistatė savo sodybas.

1896 m. Motiejaus šeimoje gimė Vincas. Motina mirė anksti, jam esant vos pusantrų metukų.

Be tėvo liko 16 metų. Vincukas padėjo pamotei auginti brolį ir seserį bei pamotės vaiką.

Vincas Češkevičius taip prisimena vaikystės laikus:

„Kai aš dar mažas buvau, tėvas kas rytas vakaras mokė mano vyresnį brolužį parklupdęs prieš abrozą (šv. paveikslą – SB).

Mokė lenkiškų poterių, nors ir tėvas, ir mes, vaikai, ir mūsų pamotė kalbėjomės lietuviškai.

Persižegnoti taip pat mokė lenkiškai:

„W imię Ojca i Syna i Ducha Świętego. Amen!“ (Vardan Dievo Tėvo ir Sūnaus, ir Šventosios Dvasios! Amen! – SB) Mokė lenkiškai persižegnoti, poteriauti, nors žodžių nesupratome.

Reikės eiti išpažinties, šventos Komunijos, o Berzninkų (Berznyko – SB) parapijos kunigams buvo uždrausta lietuviškai mokyti vaikus katekizmo.

Atėjo 1905 metai.

Vieną kartą tėvas parnešė lietuvišką katekizmą ir pasakė:

„Dabar, vaikai, kalbėsime poterius lietuviškai, kad mes suprastumėm, ką kalbam.

Ir spaviedosimės (eisim išpažinties – SB) lietuviškai, ir pamaldos bažnyčioje bus lietuviškos.“ Nuo to laiko mane ir mano brolį tėvai mokė lietuviškai poteriauti, o ir patys poteriavo lietuviškai.

Kai kas nors numirdavo, tai atėję giesmininkai ir giesmes iš kantičkų (giesmyno – SB) lietuviškai giedodavo.

Spausdinti 🖨

Nėra susijusių.

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Robertas Kaunas
Lietuvoje

KAM prisatė Kapčiamiesčio poligono įstatymo projektą

2026 02 10
Karo tarnyba
Lietuvoje

Daugiau nei 150 jaunuolių savo noru pradėjo karo tarnybą

2026 02 10
Vaikai
Lietuvoje

Kaune stiprinama prevencinė pagalba šeimoms, pirmenybė – vaiko gerovei

2026 02 10
Aplinkos ministerija
Lietuvoje

Socialdemokratai kviečia aplinkos ministrą

2026 02 10
Prokuratūra
Lietuvoje

Prezidentas priėmė generalinio prokuroro pavaduotojų priesaiką

2026 02 10
Šildymas | enmin.lrv.lt nuotr.
Lietuvoje

Sostinėje šildymo kainos išaugo apie 60 proc

2026 02 10
Elektronikos atliekos
Gamta ir ekologija

Atliekų tvarkytojai sulauks patikrinimų

2026 02 10
Pinigai
Lietuvoje

Lietuvą pasieks dar 50 mln. eurų pagal „Naujos kartos Lietuva“ planą

2026 02 10

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Whitney Webb apie Atliktos kratos S. Skvernelio ir K. Starkevičiaus gyvenamosiose ir darbo vietose
  • Kris Millegan, Shaun Attwood apie R. Armaitis. Suomijos pamokos Lietuvai: kodėl mes vis dar miegame, kol priešas prie durų?
  • Estijos žvalgybos perspėjimas apie R. Armaitis. Suomijos pamokos Lietuvai: kodėl mes vis dar miegame, kol priešas prie durų?
  • +++ apie R. Žemaitaitis. Ar valstybės elyyytas privalo pasiaiškinti dėl ryšių su Petreikių šeima po epšteino dokumentų skandalo?

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Degintos medienos tvora – kiemo privatumas, derantis su patrauklumu
  • KAM prisatė Kapčiamiesčio poligono įstatymo projektą
  • Daugiau nei 150 jaunuolių savo noru pradėjo karo tarnybą
  • Kaune stiprinama prevencinė pagalba šeimoms, pirmenybė – vaiko gerovei

Kiti Straipsniai

Karo tarnyba

Daugiau nei 150 jaunuolių savo noru pradėjo karo tarnybą

2026 02 10
Šildymas | enmin.lrv.lt nuotr.

Sostinėje šildymo kainos išaugo apie 60 proc

2026 02 10
Saugomi juodieji gandrai ir jų lizdavietė

Saugomų paukščių lizdaviečių apsauga: kaip prisidėti?

2026 02 10
DI filosofijos, sociologijos ir komunikacijos požiūriu: žmogiškosios patirties bei atsakomybės išsaugojimas technologinėse aplinkose

DI filosofijos, sociologijos ir komunikacijos požiūriu: žmogiškosios patirties bei atsakomybės išsaugojimas technologinėse aplinkose

2026 02 10
Skaitmeninės technologijos

Reikalingi ne tik programuotojai: kokių žinovų šiandien desperatiškai ieško verslas?

2026 02 10
Pratybos

Kaune surengtos Kaliningrado tranzito kontrolės pratybos

2026 02 09
Kaip nesusižeisti slidinėjant?

Slidinėjimo metui įsibėgėjus – daugiau nelaimių

2026 02 09
Varvekliai

Žiema parodo silpnąsias būsto vietas

2026 02 09
Vilniaus knygų mugėje: 11 kinematografiškų lietuvių autorių kūrinių

„Knyga + kinas“ Vilniaus knygų mugėje: 11 kinematografiškų lietuvių autorių kūrinių, ieškančių kelio į ekraną

2026 02 09
kviečiama teikti paraiškas tautinio paveldo kūrėjus vienijančioms organizacijoms

Nuo vasario 9 d. – kviečiama teikti paraiškas tautinio paveldo kūrėjus vienijančioms organizacijoms

2026 02 09

Skaitytojų nuomonės:

  • Whitney Webb apie Atliktos kratos S. Skvernelio ir K. Starkevičiaus gyvenamosiose ir darbo vietose
  • Kris Millegan, Shaun Attwood apie R. Armaitis. Suomijos pamokos Lietuvai: kodėl mes vis dar miegame, kol priešas prie durų?
  • Estijos žvalgybos perspėjimas apie R. Armaitis. Suomijos pamokos Lietuvai: kodėl mes vis dar miegame, kol priešas prie durų?
  • +++ apie R. Žemaitaitis. Ar valstybės elyyytas privalo pasiaiškinti dėl ryšių su Petreikių šeima po epšteino dokumentų skandalo?
  • +++ apie R. Armaitis. Suomijos pamokos Lietuvai: kodėl mes vis dar miegame, kol priešas prie durų?
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Susitikimas | lrs.lt nuotr.

A. Jakavonytė: Nukentėjusieji nuo okupacijų turi sulaukti daugiau dėmesio iš savivaldybių

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

ket testai | fs25 mods | Refinansavimas | iPhone 16 Pro Max | Daigyklos | gta 5 mods | Paskolos iš SAVY

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai