Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras primena, kad šylant orams vandens telkinių ledas yra ypač nesaugus ir klastingas. Reikia būti budriems ir atsargiems, o ypač – vaikams ir paaugliams bei juos prižiūrintiems suaugusiesiems.
Lietuvoje žiema eina į pabaigą, ištirpo sniegas, kyla oro temperatūra. Tačiau dauguma vandens telkinių tebėra pasidengę ledu. Ant jo dar tebevyksta įvairūs renginiai, sėdi bebaimiai poledinės žūklės mėgėjai ir labai dažnai pramoga ant ledo susigundo vaikai.
Per metus Lietuvoje nuskęsta apie 200 žmonių. Dalis jų nuskęsta ne maudydamiesi, o šaltuoju metų laiku – įlūžus ledui. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, 2021 metais ugniagesiai gelbėtojai daugiau kaip 400 kartų dirbo vandenyje ir ant ledo. Jie ištraukė 106 skenduolius, 3 iš jų – vaikai. Išgelbėjo 38 žmones, iš jų 5 – vaikai.
Skendimas – procesas, kurio metu dėl visiško ar dalinio kūno panardinimo į skystį sutrikdomas kvėpavimas. Suteikus skubią pagalbą, galima skendusį asmenį atgaivinti. Tačiau ir išgelbėti vaikai vėliau gali turėti problemų dėl tolesnio vystymosi ar likti neįgalūs.
Pagrindinės vaikų ir paauglių skendimo priežastys: vaikų nepriežiūra, nemokėjimas įvertinti pavojaus, jo nepaisymas arba ignoravimas, žinių apie saugų elgesį ant užšalusių vandens telkinių stoka, nemokėjimas plaukti, neapribotas patekimas prie vandens telkinių, galimybių išsigelbėti ar būti išgelbėtam nebuvimas, bendraamžių pastūmėjimas užsiimti pavojingais dalykais, alkoholio vartojimas.
Labai svarbu pasirūpinti vaikų saugumu: neleisti vienų mažamečių prie užšalusių vandens telkinių, mokyti juos elgesio ant ledo taisyklių, perspėti apie pavojus ir kaip gelbėtis įvykus nelaimei. Ypač atsargiems reikia būti, jei vandens telkiniai yra arti namų, šalia ugdymo įstaigų ar pakeliui į jas. Reikėtų atkreipti dėmesį, kad pavojingi yra ne tik dideli vandens telkiniai, bet ir mažesni – maži tvenkinukai, lauko baseinai prie namų, melioracijos grioviai, nuotekų duobės. Turėtų būti apribotas vaikų patekimas prie šių pavojingų objektų – jie turėtų būti užtverti, uždengti ir kt.
Kodėl nesaugu vaikščioti pavasariniu vandens telkinių ledu?
Pavieniams žmonėms žiemą ant ledo lipti saugu, kai jo storis yra didesnis kaip 7 cm, o kad jis išlaikytų grupę žmonių, jo storis turi būti ne mažesnis kaip 12 cm. Grupė žmonių turėtų laikytis atstumo vienas nuo kito, nes didelis susibūrimas vienoje vietoje didina įlūžimo riziką. Ledo storį galima išmatuoti išgręžus skylę lede žvejybiniu grąžtu arba prakirtus ledą kirtikliu. Taip pat informaciją apie pagrindinių ežerų ledo storį galima rasti žvejams skirtose interneto svetainėse. Ledo storis ne visur yra vienodas! Dažnai jis būna plonesnis tose vietose, kur įšąla medžiai, medžių šakos, krūmai, nendrės, taip pat arčiau kranto ir ten, kur įteka šaltiniai ar upeliai, neseniai buvo iškirstos eketės.
Ypač pavojus padidėja pavasarį, kai ledas atitirpsta prie kranto ir nėra saugu užlipti. Pats ledas kylant oro temperatūrai tampa porėtas ir netvirtas, ir netgi būdamas pakankamai storas nebėra saugus. Pavojus slypi tose vietose, kur anksčiau buvo daug sniego, taip pat ten, kur matosi įtrūkimai, nelygumai, vandens srovės, balos ir tirpstantis sniegas. Tvirtas ledas yra mėlyno arba žalio atspalvio, o matinės baltos spalvos arba geltono atspalvio ledas yra netvirtas. Ant ledo galima eiti tik šviesiuoju paros metu, kad matytųsi pavojai.
Nors pavasarį didžiosios upės jau yra išsivadavusios nuo ledo ir ledo lyčių, tačiau mažesni upeliai dar užšalę. Upių ledas niekada nebūna saugus! Dėl srovės, nevienodo upės dugno reljefo kai kurios vietos išvis neužšąla arba greičiau atitirpsta, susidaro sunkiai pastebimų properšų. Tekančiame vandenyje ledas nebūna vientisas, jis susidaro iš atskirų ledo fragmentų, sušalusio sniego.
Todėl ant upės ledo rekomenduojame apskritai nelipti, nes yra didelis pavojus įlūžti. Be to, ištikus nelaimei yra labai maža tikimybė išsigelbėti, nes srovė nelaimėlį gali greitai patraukti po ledu. Tėvai turėtų saugoti ir perspėti vaikus, kad ne tik negalima lipti ant upės ledo, bet ir slidinėti ar važinėti rogutėmis stačiais upių šlaitais, nes galima įkristi.
Jeigu dėl nenumatytų aplinkybių ar neatsargaus elgesio įvyktų nelaimė, reikia būti pasiruošus. Todėl būtina aptarti su vaikais, kaip elgtis įvykus nelaimei.
Patarimai, kaip elgtis įlūžus ledui:
· Negalima pasiduoti panikai. Karštligiškai nesikabinti už ledo krašto, nes jis lūžinės ir galima greitai prarasti jėgas.
· Bandyti „užplaukti ant ledo“ laikantis ant vandens paviršiaus, iriantis kojomis ir artėjant prie tvirtesnio ledo.
· Iš lėto ropštis ant ledo pirmiausia plačiai ištiestomis rankomis ir krūtine, po to kojomis viena po kitos. Pabandyti nusiauti sunkius ir slidžius batus, jei jie trukdo užlipti ant ledo. Drabužių nenusivilkti – jie apsaugo kūną nuo šalto vandens ir ledo.
· Užlipus ant ledo kuo plačiau paskirstyti savo kūno svorį. Atsargiai nusiridenti kuo toliau nuo eketės. Šliaužti į tą kranto pusę, iš kurios atėjote. Ant kojų stotis tik išlipus ant kranto.
· Išlipus į krantą, kuo greičiau ieškotis pagalbos: bėgti prie suaugusių žmonių, kurie galėtų pasirūpinti – padėti persirengti sausais drabužiais, sušilti, išgerti arbatos, kreiptis į medikus.
Patarimai pastebėjus įlūžusį ir skęstantį žmogų:
· Pirmiausia įvertinti situaciją ir nerizikuoti savo gyvybe.
· Sušukti skęstančiajam, kad jį matote ir skubate į pagalbą, kad nusiramintų.
· Nedelsiant skambinti numeriu 112. Trumpai ir aiškiai nupasakoti situaciją.
· Kol gelbėtojai atvyks, šauktis kitų žmonių pagalbos, kurie galėtų padėti.
· Neduoti skęstančiajam rankos, nes galima taip pat įlūžti. Nesiartinti prie žmogaus arčiau kaip 10 m atstumu.
· Geriau yra nuo kranto, liepto, tiltelio paduoti skęstančiajam šaką, slidę, slidžių lazdą ar panašų tvirtą daiktą, tvirtai į virvę surištus šalikus, drabužius, taip pat numesti plūduriuojantį daiktą, į kurį nelaimėlis galėtų įsitverti ir ilgiau išsilaikyti vandens paviršiuje, kol skuba pagalba. Tai galėtų būti netgi tuščias plastikinis butelis.
· Jeigu negalima saugiai pasiekti įlūžusio asmens, negalima rizikuoti, geriau jėgas sutelkti į nukentėjusiojo raminimą ir pasirūpinimą, kad kuo greičiau atvyktų gelbėjimo tarnybos.
Patarimai ištraukus nukentėjusįjį į krantą:
· Laukiant atvykstant gelbėjimo tarnybų, jei žmogus be sąmonės, patikrinti kvėpavimą ir pulsą. Jei jo nėra, reikia pradėti gaivinimą. Kuo anksčiau su tuo reikia supažindinti vaikus ir paauglius.
· Jei išgelbėtasis sąmoningas, reikia palydėti jį į šiltą patalpą, padėti persirengti sausais drabužiais, šiltai apkloti, duoti gerti šiltų saldžių gėrimų.
· Negalima trinti nukentėjusiojo odos, duoti gerti alkoholio.
Įsidėmėkite, kad ant užšalusio vandens telkinio niekada nebus visiškai saugu! Nežinomi ar nepastebimi aplinkos veiksniai, ypač pavasarį, gali tariamai saugų paviršių paversti pavojingu. Saugokime vaikus ir saugokimės patys!
