Kalėdos yra stebuklų metas visiems, tačiau vaikams – tai ypatingas laikas, kai po eglute tikimasi rasti tai, ko iš tiesų labiausiai nori. Neretai tie norai susiję su žaislais, kurie tuo metu būna patys geidžiamiausi. Prekybos atstovai sako, kad nuspėti, koks žaislas bus populiarus itin sunku, tačiau akivaizdu, kad per kiekvienas šventes išryškėja mėgstamiausi. Psichologai žaislų karštinių nesmerkia, tačiau pataria, kas gali nutikti, jei jūsų atžalos po šventine eglute ras ne tai, ko prašė iš Kalėdų senelio.Vaikų psichologė Ingrida Černiauskienė pažymi, kad žaisdami vaikai mokosi spręsti įvairias gyvenimiškas situacijas ir sunkumus. O per šventes, kai vaikai paprašo pačių įvairiausių žaislų, tėvai turi labai gerą galimybę mokyti savo vaikus dar ir dovanojimo džiaugsmo. Po eglute radęs ilgai lauktą dovaną vaikas ne tik ugdo savo kantrybę. Patirdamas dovanų ir svajonių išsipildymo džiaugsmą jis mokosi tokiu pat būdu pradžiuginti ir kitus jam brangius žmones.
„Jei vaikai po eglute randa ne tai, ko tikėjosi, visada kyla klausimas, ar taip nutiko dėl to, kad jų norai per brangūs, ar dėl kitų priežasčių. Jei vaikai užsiprašo tikrai labai brangių dovanų, kurių padovanoti galimybių nėra, reikėtų dar prieš Kalėdas apie tai pakalbėti, paaiškinti, kad Kalėdų senelis galėtų išpildyti kitus norus. Svarbu neleisti vaikui puoselėti vilčių ir vėliau nusivilti. Kalėdos vaikams yra stebuklų metas, kuris parodo, kad norai gali pildytis, kad svajoti ir norėti reikia. Šis metas vaikus moko dovanojimo džiaugsmo, – sako I. Černiauskienė.
Šeimų psichologė Rasa Šimkonienė taip pat atkreipia dėmesį, kad būna atvejų, kai tėvai nenori pirkti vaikams vienų ar kitų žaislų. Ir priežasčių tam gali būti daug: kartais dėl kainos, kartais dėl įsitikinimų ir nuostatų, kartais dėl skonio dalykų.
„Jei santykis su vaiku yra geras, galima vaikui paaiškinti, ar padėti rasti kitą alternatyvą. Kartais verta nupirkti norimą dovaną, jei vaikui tai tikrai labai svarbu, jei tai padės geriau jaustis tarp kitų vaikų, bet ir tai daryti reikia išlaikant saiką. Tikrai nereikia pirkti visų norimų žaislų, galima leisti išsirinkti vieną. Dažnai vaikui to pakanka“, – pataria R. Šimkonienė.
Tik to, ir nieko kito
Kartais į vaikų norų sąrašą patenkantys žaislai pasižymi tuo, kad jų nori visi. Žaislų karštinių būta daug ir įvairių, o prieš Kalėdas, populiariausių žaislų paklausa išauga dar labiau. Internetinės parduotuvės rinkodaros vadovė Giedrė Vilkė sako, kad prekybininkai stengiasi nuspėti tam tikras būsimas karštines ir pasirūpinti, kad tokių žaislų nepritrūktų, tačiau išprognozuoti tai nėra lengva.
„Žaislai yra viena svarbiausių prekių prieš šventes ir mes kasmet pajuntame tikrą žaislų paieškos bumą. Jis prasideda dar spalį, nes planuojantys dovanas pirmiausia galvoja apie vaikų norus, ir tęsiasi iki pat Kalėdų. Tam tikros mados, žinoma, egzistuoja, vieni žaislai būna populiaresni už kitus, ir skirtingais metais tos mados keičiasi. Bet kodėl kyla vienų ar kitų žaislų mada atsakyti sunku. Visi prekybininkai stengiasi nuspėti geidžiamiausius, tačiau formulės tam tikrai nėra“, – sako G. Vilkė.
Pasak G. Vilkės, pernai pats geidžiamiausias žaislas buvo lėlė Tauškutė. Šį žaislą žmonės išpirko dar prieš šventes. Paskutinėmis dienomis ši lėlė tapo labiausiai medžiojama dovana ir daugeliui paskutinę minutę jų rasti jau nebepavyko. O šiemet į perkamiausių viršūnę jau iškilo žaislinis šuniukas „FurReal“, kuris moko vaikus pasirūpinti žaisliniu augintiniu – jį paglostyti, pavedžioti, pamaitinti ir pan.
Stiprinti savivertę
Psichologės žaislų karštinių nepuola smerkti, nes tai gana įprastas reiškinys. Suaugusieji taip pat buriasi į tam tikras pomėgių grupes, perka panašius daiktus. Be to, madingais kartais tampa ir ne patys brangiausi žaislai.
„Atėjus kokio nors žaidimo madai, vaikai nori būti su kitais vaikais. Kai kurie dar neturi pakankamai bendravimo įgūdžių ir jiems populiaraus žaisliuko turėjimas padeda įsilieti į kitų vaikų būrį. Tas pats pasakytina ir apie kompiuterinius žaidimus. Kaip mums, suaugusiems, svarbu atsidurti bendraminčių aplinkoje, kur jaučiamės priimti, kur turime ką įdomiai pasakyti ar paklausyti, taip ir vaikams žaidimai yra ir komunikacijos įrankis“, – sako R. Šimkonienė.
Vis dėlto, jei vaikai užsispyrę nori dovanų tik todėl, kad jas turi kiti jų bendraamžiai ir draugai, ir jei tokie žaislai išvajotais tampa dėl jaučiamo spaudimo, tėvams tai gali būti ir rimtas ženklas, kad šlubuoja vaikų savivertė.
„Jei labai svarbu turėti žaislą būtent todėl, kad jį turi kiti, tai rodo, kad vaikai ieško išorinių dalykų, kurie padėtų jiems prilygti vieni kitiems. Tėvams tai yra ženklas, kad reikia stiprinti vaiko vidinį pasitikėjimą savimi, ir stengtis, kad pasitikėjimas nebūtų paremtas tik išoriniais dalykais, stiprinti savivertę“, – sako I. Černiauskienė.
Dovana – ne vien žaislas
Psichologai atkreipia dėmesį, kad ne tik laukiamas žaislas yra dovana vaikui. Svarbi ir visa aplinka, tradicijos, dovanojančių tėvelių ir vaikų santykis. Pasak I. Černiauskienės, tėvai per šventes turėtų pabendrauti, pažaisti kartu su vaikais ir su jiems padovanota dovana. Tai padėtų suprasti, ką vaikui iš tiesų reiškia viena ar kita lėlė, konstruktorius ar kitas žaidimas. Be to, vaikai atsimena ne tik stebuklą, kurį atnešė Kalėdų senelis, bet ir tą dieną vyravusius santykius.
„Būna ir tokių atvejų, kai užimti tėvai pirkdami daug žaislų mėgina kompensuoti vaikui bendravimo stoką. Bet tikrai būtų labai smagu, jei didžioji dauguma Lietuvos tėvų turėtų paprastą įprotį skaityti vaikams pasakas prieš miegą, beje tai natūraliai įpratintų vaikus prie knygų skaitymo“, – antrina R. Šimkonienė ir priduria, kad šiuolaikiniai vaikai su iš tiesų labai dažnai dideliu malonumu žaidžia savo mamų ir tėčių pamėgtus kiemo žaidimus, reikia tik, kad kas nors jiems juos primintų ir parodytų.
