Savo darbus pristatys parodos autoriai, apie piliakalnius pasakos kraštotyrininkė Dalina Galskienė, etnologas Arūnas Vaicekauskas, apeigomis ir giesmėmis  kalnus pagarbins etnografė Jūratė Bytautė, dūdmaišininkas Gvidas Kovėra, sutartinių giedotojų klubas „Saulėlio“. Renginyje bus galima keistis kūrybiniais darbais, nuotraukomis, pasimokyti karpinių amato bei nusipaveiksluoti Perkūno namo fone. Paroda veiks iki rugpjūčio 28 d.

Tautodailininkai, karpinių meistrai, prasmingai paminėdami Piliakalnių metus ir atsiliepdami į iniciatyvą „Dovana Lietuvai“, skirtą Lietuvos atkūrimo 100-mečiui , bendrai kūrybinei veiklai pakvietė ne tik karpytojus iš įvairių Lietuvos regionų, bet ir fotografus mėgėjus. Kauno Senajame Perkūno name veikia respublikinė karpinių, nuotraukų, fotografikos paroda „Ką kalneliai byloja“.

Paroda sulaukė didelio susidomėjimo: atsiliepė 32 karpytojai iš Utenos, Obelių, Kupiškio, Kuršėnų, Kazlų Rūdos, Gižų, Balsupių, Didžiųjų Šelvių, Naudžių, Leipalingio, Druskininkų, Marijampolės, Kėdainių, Vilniaus ir Kauno. Seniausiame ir gražiausiame gotikiniame Kauno name eksponuojama arti šimto kūrybinių darbų – tai karpiniai,  nuotraukos ir fotografikos spaudiniai, atspindintys kalnelius, pilkapius, piliakalnius ir jų apylinkes. Čia galima pamatyti ne tik karpinių meistrų, jų mokinių darbus, bet ir septynių fotografų mėgėjų nuotraukas, kuriose jautriai įamžinti patyrimai, išgyventi akistatoje su kalnu.

Parodos vieta pasirinkta neatsitiktinai. Legenda sako, kad tai buvusi šventyklos vieta. Perkūno namas yra vienas gražiausių pastatų ne tik Kauno senamiestyje, bet ir vienas puošniausių gotikinių namų Europoje. Unikalus 15-16 amž. namas kaip kultūros paminklas saugomas valstybės ir yra įrašytas į LR kultūros vertybių registrą. Pastatas turi net 500 metų senumo interjero detalių, jo fasadą puošia moliniai dekorai ir kaminai, o kambarių sienose yra daugybė nišų, bei  mūro suoliukų. Manoma, kad tai pirmasis mūrinis Kauno namas, o jam pavadinimą suteikė kadaise čia rasta žalvarinė dievo Perkūno statulėlė.

Šio nepaprasto architektūros paminklo kambariai ir rūsiai dvelkia paslaptingomis istorijomis, todėl nenuostabu, kad parodos autorių kūrybiniai darbai rado savo išskirtinę vietą: medinių sijų palubėje ar lentynoje, kupare ar ugniakure, spiralinių laiptų skliautuose ar net erkeryje-balkonėlyje. Ekspoziciją pagyvina pačių dalyvių ir bičiulių sunešti moliniai dubenėliai su vandeniu, vaško žvakės, lino drobės, ką tik nupjauti rugiai, laukų gėlės. Parodoje visu grožiu ir didingumu atsiveria Taurapilis, Ladakalnis, Ožiakalnis, Dijokalnis, Šatrija, Kernavė ir daug kitų piliakalnių. Neįtikėtinos, nepamirštamos odės kalnams ir kalneliams!

Anot parodos sumanytojos tautodailininkės Eglės Vindašienės, nuotraukos ir karpiniai viltingai primena, jog esame šio laikmečio metraštininkai ir kraštotyrininkai, esame šimtmečio liudininkai, todėl turėtume užrašyti, nupiešti, nupaveiksluoti ar kitaip fiksuoti tai, kas buvo ir yra brangu dabar. Pasistengti suvokti protėvių paliktus reliktus ir juos perskaityti širdimi. Tautodailininkė  įsitikinusi, kad ši paroda įkvėps naujiems atradimams, suteiks džiaugsmo ir senam ir jaunam, o svarbiausia tai, kad paskatins dar giliau kapstytis lietuvių priešistorijoje, kils noras dar labiau  pažinti savo numylėtą gimtinę.

Eglė Vindašienė ragina pasitinkant Lietuvos valstybės 100-metį, labiau sustiprinti savo tapatybę, lietuvybę, rasti laiko ir aplankyti savo giminės senąsias sodybas, pakeliui atrandant dar nepažintą pilkapį ar neregėtą alkakalnį. „Nusilenkime kalnui, paglostykime akmenį, apkabinkime ąžuolą. Sustabdykime ir įamžinkime šventas akimirkas, kad visa tai išliktų ateinančioms kartoms“.  Ir žaismingai priduria: „Čiupkite fotoaparatą,  žirkles ir aplankykite parodą, kur išgirsite, ką kalneliai byloja, pasisemsite įkvėpimo. Šioje paslaptingoje vietoje, Perkūno žinyčioje, galėsite suraityti savo kalno istoriją, sukurti neįtikėtiną popieriaus ažūrą ar net parašyti kalneliui laišką. Nepatingėkite atvykti  pas Perkūną dievaitį ir paprašyti Jo, kad suteiktų daugiau kūrybinių galių. Tuomet trenks perkūnas per jūsų kūną!“

Parodos rengėjai tiki, kad šis bendras projektas išsaugos parodos dalyvių ir lankytojų  ryšį su senąja baltų-lietuvių kultūra, pažadins vienybės jausmą ir sustiprins meilę Tėvynei, jos žmonėms, kurie čia gyveno, gyvena ir gyvens. Primins parodos lankytojams, kad reikia saugoti tėviškės svarbias  kultūros paveldo vietas, paskatins daugiau keliauti ir perskaityti negirdėtų sakmių. Pakvies pasimokyti trepsėti archainę sutartinę ratu sutariant dijūta kolnali, dijūta berželi, dijūto kalnali, dijūto kalnali“

Dalyviai:

32 karpytojai: Odeta Tumėnaitė-Bražėnienė (Utena), Vaida Svigarienė (Utena), Lina Paukštienė (Utena), Aušra Būgienė (Utena), Rūta Vanagickienė (Utena), Gita Juškėnienė (Utena), Miglė Saladžiūtė (Utena), Rasa Slesoriūnienė (Utena), Gita Kolosovienė (Obeliai), Genutė Bučiūnienė (Kazlų Rūda), Albina Mackevičienė (Kėdainiai), Alma Stugienė (Kuršėnai), Virginija Jurevičienė (Kupiškis), Lina Kabelkaitė (Leipalingis), Diana Lukošiūnaitė (Druskininkai), Ada Germanavičienė (Vilnius), Roma Gudaitienė (Vilnius), Irma Barauskaitė-Klimkienė (Vilnius), Laimutė Fedosejeva (Vilnius), Rita Abarienė (Vilnius), Laima Kantakevičienė (Vilnius), Irena Katinauskienė (Vilnius), Rasa Rainienė (Kaunas), Roberta Kazlauskienė (Kaunas), Rasma Raudonienė (Kaunas), Eglė Dvarionaitė-Vindašienė (Kaunas), Kristina Kliucevičiūtė-Mikulskienė (Kaunas), Viginija Armonavičienė („Sėjinis“, Gižai), Vilma Anskaitienė („Sėjinis“, Gižai), Lina Bakaitienė („Sėjinis“, Didieji Šelviai), Audronė Radauskienė („Sėjinis“, Marijampolė), Rūta Natkevičiūtė („Sėjinis“, Balsupiai).

7 fotografai: Rita Mockeliūnienė (Naudžiai), Gražina Pašakarnienė (Kaunas), Petras Vaičiulis (Kaunas), Rytis Umbrasas (Kaunas),  Dalia Narkevičiūtė (Kaunas), Raimondas Gaidys (Kaunas), Edita Meškonienė (Vilnius).

Keramikė Eglė Kurcikevičienė (Kaunas).