Per taromatus aukojantys ir taip prie gamtos išsaugojimo prisidedantys žmonės sulaukė geros žinios – už paaukotas užstato lėšas ką tik išpirktas net 16,4 ha miško sklypas netoli Vištyčio ežero, Vištytgirio zoologiniame-botaniniame draustinyje.
„Jau ketvirtas „Šlamančių“ miškas rodo, kad šalies gyventojai nuosekliai palaiko tiek užstato sistemą, tiek bendrą siekį išsaugoti senuosius miškus – išskirtines gamtos buveines įvairiose Lietuvos vietose.
Didėjantys išpirktų miškų plotai džiugina ir motyvuoja, nes šis sumanymas visuomenei parodo, kad užstato sistema yra daugiau negu vien sklandus pakuočių surinkimas ir perdirbimas“, – teigia Gintaras Varnas, VšĮ „Užstato sistemos administratorius“ (USAD) vadovas.
Išpirkto Vištytgirio miške esančio sklypo, kol kas didžiausio per „Keisk tarą į šlamančius“ sumanymą, įsigijimo išlaidos sudarė 64 tūkst. eurų.
Savo ruožtu USAD toliau tęsia projektą, kurio metu gyventojai turi galimybę už užstato pakuotes atgaunamus pinigus per taromatus aukoti „Sengirės fondui“. Už tokiu būdu aukojamus pinigus fondas perka senuosius miškus ir apsaugo juos nuo bet kokios žalingos žmogaus veiklos.
Skaičiuojama, kad vienas į taromatą priduotas butelis ar skardinė gali tapti net 1000 kv. centimetrų – maždaug picos dėžės dydžio – plotu arba net didesniu.
Pernai už žmonių taromatuose paaukotas lėšas buvo išpirkti du miškų sklypai Raigardo slėnio apylinkėse, Druskininkų savivaldybėje, ir vienas senas ąžuolynas, augantis netoli Kaulakių gyvenvietės, Raseinių rajone.
Ketvirtasis „Šlamančių“ miškas yra didelio masyvo dalis Vištyčio regioniniame parke. Parkas yra saugoma gamtinė, kultūrinė ir rekreacinė sritis Vilkaviškio rajono savivaldybės teritorijos pietvakarinėje dalyje, pasienyje su Lenkija ir Karaliaučiaus kraštu.
Parkui būdingas moreninės Sūduvos aukštumos kraštovaizdis, o didžiausias jo perlas – Vištyčio ežeras. Tačiau gamtininkai atkreipia dėmesį, kad iš viso parke yra net septyni draustiniai ir du gamtiniai rezervatai. Čia esama augalų augaviečių, kurios įrašytos į Lietuvos raudonąją knygą.
Gyvena stirnos, šernai, briedžiai, lapės, kiaunės. Peri gervės, juodieji gandrai, ereliai rėksniai. Yra retų varliagyvių (kūmutės) ir nemažai bestuburių (drugys machaonas, marmurinis auksavabalis ir kt.).
Miško išpirkimu Vištyčio apylinkėse pasirūpino „Sengirės fondas“
Vienas fondo bendrakūrėjų, biologas dr. Ainis Pivorasatkreipia dėmesį, kad tai pirmasis fondo globojamas miško sklypas pietvakarių Lietuvoje, Sūduvos aukštumoje.
Didžioji dalis sklypo patenka į „Natura2000“ teritoriją, priklausančią europinės svarbos saugomų teritorijų ekologiniam tinklui. Mokslininkų teigimu, miškas Vištytgirio draustinyje atitinka biologinio vertingumo bruožus. Ypač svarbu, jog sklype yra išskirtinės buveinės – žolių turtingi eglynai bei pelkiniai miškai.
Didelė medžių rūšinė įvairovė
Yra ir šimtamečių eglių plotų, ir labai mišrių lapuotynų su liepomis, beržais, drebulėmis, ąžuolais ir pušimis, matomas kontrastingas reljefas bei mozaikiškumas. Kalvos su gan stačiais šlaitais kaitaliojasi su daubomis ir lygesniais ploteliais,yra atviresnių pelkių, aptinkama daug riedulių.
Ketvirtasis „Šlamančių“ miškas kartu turi galimybę plėstis – fondas galės didinti saugomą plotą, išperkant netoliese esančius senuosius miškus.
Nuo „Keisk tarą į šlamančius“ sumanymo pradžios jau buvo surinkta virš 170 tūkst. eurų paramos. Iki šiol išpirktų miškų plotas bendrai sudaro virš 28 hektarų ploto. Paremti iniciatyvą ir toliau bus galima „Sengirės fondui“ paaukojant užstato sumą taromate.
Apie VšĮ „Užstato sistemos administratorius“
Užstato sistema Lietuvoje veikia nuo 2016 m. Jos veikla šalyje rūpinasi Lietuvos gėrimų gamintojų, importuotojų bei pardavėjų įsteigta ne pelno organizacija VšĮ „Užstato sistemos administratorius“.
USAD kasmet surenka 9 iš 10 į rinką išleidžiamų gėrimų skardinių bei vienkartinių stiklinių ir plastikinių butelių. Iš viso per 2024 metus surinkta ir perdirbti perduota 708,58 mln.
Įdomu, kas gi buvo tas, iš kurio tas plotas buvo išpirktas?