Nuo šių metų pradžios licencijuotos apgyvendinimo paslaugas teikiančios įmonės ar asmenys į skaitmeninės Nacionalinės turizmo informacinės sistemos (NTIS) posistemę „E. turistas“ turi teikti duomenis apie pas juos apsistojusius svečius. Sausio 1 d. įsigaliojusi nauja tvarka prisidės prie duomenimis grįstos šalies turizmo sektoriaus plėtros ir užtikrins didesnį visuomenės saugumą.
Tokius duomenis apie svečius kaip vardas, pavardė, gimimo data, asmens dokumento numeris ir jį išdavusi šalis, gyvenamosios vietos adresas apgyvendinimo paslaugų teikėjai turi rinkti dar nuo 2011 m. Tiesa, tai galiojo tik vienam šeimos arba grupės nariui.
Nuo šiol šis procesas bus skaitmenizuotas, registruojant visus suaugusius turistus, o pateikti duomenys bus automatiškai nuasmeninami ir naudojami statistikos tikslais, todėl visiškai neprieštaraus asmens duomenų apsaugos reglamento nuostatoms. Tokie pokyčiai leis kur kas tiksliau skaičiuoti ir analizuoti turistų srautus, o visų svečių registravimas prisidės prie didesnio turizmo saugumo.
Prisidės prie turizmo skatinimo
Nacionalinės turizmo skatinimo agentūros VšĮ „Keliauk Lietuvoje“ vadovė Olga Gončarova teigia, kad duomenų apie šalies apgyvendinimo įstaigose apsistojančių svečius skaitmeninimas leis žymiai efektyviau prisidėti prie turizmo skatinimo.
„Dabartinė turizmo statistika yra apibendrinta ir teikiama už ketvirtį, todėl neįmanoma analizuoti keliavimo įpročių, srautų darbo dienomis ir savaitgaliais ar tikslios konkrečių didelių renginių įtakos vietos turizmo sektoriui. Sudėtinga net įvertinti tikslų svečių skaičių, nes tas pats turistas, keliaujantis per Lietuvą ir apsistojantis skirtingose vietose, yra suskaičiuojamas kaip keli turistai.
Todėl statistinių duomenų skaitmeninimas prisidės prie rezultatyvesnės ir tikslesnės turizmo skatinimo veiklos Lietuvoje ir užsienyje, leis duomenis analizuoti realiu laiku ir jais remiantis daryti sprendimus. Visa Europa eina link turizmo duomenų skaitmeninimo: visada duomenys buvo ir yra vertingas turtas, tačiau dirbtinio intelekto eroje jie tampa dar svarbesni.
Sparčiai keičiantis pasauliui, technologijoms ir inovacijoms mums reikia tikslių ir savalaikių statistinių ir kitų su turizmu susijusių duomenų.
Tikiu, kad gebėjimas analizuoti įvairius, tarpusavyje susietus duomenis leidžia geriau įvertinti turizmo reikšmę, vertę, taip pat šalies regionams – matyti tendencijas, galvoti apie infrastruktūros gerinimą ar plėtrą, o verslui – atskleisti augimo galimybes. Pasaulio turizmo organizacija ir Europos Komisija turizmo sektoriaus skaitmeninimą bei atvirų duomenų prieinamumą mato kaip svarbiausius prioritetus iki 2030 metų“, – sako O. Gončarova.
Kuriant sistemą taip pat buvo skirta daug dėmesio patogiam duomenų pateikimui, kad apgyvendinimo paslaugų teikėjams būtų kuo daugiau galimybių duomenis teikti automatizuotai. „Keliauk Lietuvoje“ vadovė pažymi, kad registracijos sistemas turinčios apgyvendinimo įstaigos turės galimybę jas susieti su „E. turistas“ sistema ir duomenis perduoti automatiškai. Taip pat yra galimybė duomenis keliais mygtukų paspaudimais importuoti iš „Microsoft Excel“ dokumento arba bus galimybė išsiųsti nuorodą turistams, kad duomenys jie galėtų pateikti ir patys.
Duomenų saugumas
Statistiniai duomenys bus renkami ir apdorojami laikantis visų duomenų apsaugos reikalavimų ir su ja dirbančios institucijos – „Keliauk Lietuvoje“ bei Valstybės duomenų agentūra – nematys jokių turistų asmeninių duomenų (pvz. vardo ar pavardės).
Tiesa, viena institucijų, kuri taip pat ateityje galės naudotis informacija yra Lietuvos kriminalinės policijos biuras. Jis tai galės daryti tik teisės aktuose nustatyta tvarka, o prieiga prie turizmo duomenų pareigūnams padės sutrumpinti reakcijos laiką ieškant dingusių asmenų ar tiriant nusikalstamas veikas. Tai nėra nauja teisė, kuri suteikiama, nes teisėsaugos institucijos ir dabar turi teisę dirbti su asmenų informacija, tačiau tokia sistema kurkas pagreitina darbą ir suteikia daugiau saugumo visiems, tiek patiems apgyvendinimo paslaugų teikėjams, tiek ir visuomenei.
Ką turi žinoti turistai?
Iki šiol ar registruoti visus apsistojančius asmenis ar tik vieną iš rezervacijoje nurodytų asmenų galėdavo nuspręsti patys apgyvendinimo paslaugų teikėjai, priklausomai nuo savo vidinės politikos. Turizmo įstatymo pokyčiai suvienodina šią tvarką ir numato poreikį registruoti visus suaugusius asmenis, kuriems suteikiamos apgyvendinimo paslaugos.
Į Nacionalinę turizmo informacijos sistemą bus įvedami vardas, pavardė, gimimo data bei dokumento numeris (asmens kodai nebus renkami). Papildomai reiks nurodyti miestą ir šalį, iš kurio atvyko, kartu atvykusių vaikų skaičių, taip pat bus paklausta, ar atvykote poilsio, darbo, sveikatos ar kitais tikslais, bei ar vykote per kelionių organizatorių. Tokie duomenys pildomi statistikos sumetimais. Taip pat galima nurodyti ir savo adresą, tačiau jis nėra privalomas.
Vienas iš būdų rinkti šiuos duomenis tiesiai į sistemą – galimybė šią informaciją užpildyti patiems turistams, paslaugų teikėjas gali atsiųsti nuorodą. Todėl rezervaciją atlikę keliautojai gali tikėtis tokio prašymo iš apgyvendinimo paslaugų teikėjų. Duomenys pateikiami apsaugotoje valstybės informacinėje sistemoje, kuri pasižymi padidinta kibernetinių įsilaužimų apsauga. Be to duomenys visiškai nuasmeninami, statistikoje nesimatys vardų ir pavardžių, taip pat nebus niekur fiksuojami kartu atvykę suaugę asmenys ar kambarių numeriai, todėl užtikrinama asmens duomenų apsauga bei anonimiškumas.
Turizmo įstatymas numato pareigą vykdyti suaugusių asmenų tikrinimą ir registravimą, todėl turistai kviečiami keliauti atsakingai, turėti asmens dokumentą bei jį pateikti registracijos metu ir taip prisidėti prie turizmo sektoriaus transformacijos, duomenų tikslumo ir saugumo stiprinimo.
