Lapkričio 6-ąją, trečiadienį, Niujorke prasidėjo jau septintoji kasmetinė Niujorko Baltijos šalių kino šventė.
Šiemet kino šventę atidarė estų režisierės Helenos Takinos (Helen Takkin) filmas „Life and Love“ (liet. Gyvenimas ir meilė). Šventės programoje – ir naujausi, kino kritikų pripažinti lietuvių kūriniai.
Niujorko pristatymai – Aistės Stonytės „Mamutų medžioklė“, Saulės Bliuvaitės „Akiplėša“, Tito Lauciaus „Paradas“ ir du trumpametražių filmų pristatymai JAV – Eglės Davidavičės „Ta, kuri žino“ bei Eglės Razumaitės „Ootidė“.
Niujorkiečius ir kino mylėtojus iš Lietuvos, Latvijos ir Estijos tradiciškai į savo erdves pakvietė šventę rengiantis Šiaurės šalių kultūros centras „Scandinavia House“, įsikūręs pačioje Manhateno širdyje.
Atidaryme viešėję režisieriai, neslėpė džiaugsmo galėdami pristatyti savo filmus Niujorko auditorijai.
„Labai malonu pristatyti filmą Niujorko Baltijos šalių kino šventėje, apie kurią esu girdėjusi daugybę puikių atsiliepimų.
Iš Lietuvos išvarytas Jonas Jurašas atsidūrė būtent čia, Niujorke, kur statė spektaklius, todėl šio miesto kontekstas itin svarbus.
Į pristatymą Niujorke atskrenda Jurašo žmona ir sūnus – bus labai gera juos matyti čia salėje“, – kalbėjo į šventės atidarymą iš Paryžiaus po filmavimų atvykusi režisierė Aistė Stonytė.
„Tikiuosi, kad į seansą susirinks įvairūs žiūrovai. Žinau, kad atvyksta daug Amerikos lietuvių, Jono Jurašo šeimos draugų, kuriems filmas, matyt, suveiks dar kitaip nei niujorkiečiams.
Tikiuosi, kad nežinantieji mūsų šalies istorijos supras, kokiomis sąlygomis teko dirbti išties drąsiems mūsų kūrėjams“, – prieš filmo „Mamutų medžioklė“ ketvirtadienio pristatymą ir susitikimą su žiūrovais kalbėjo A. Stonytė.
„Mamutų medžioklė“ – dokumentinė istorija apie drąsų, ypatingos charizmos režisierių Joną Jurašą, sovietmečiu stačiusį legendinį to paties pavadinimo spektaklį pagal Kazio Sajos pjesę Kauno dramos teatre.
Pastatymas buvo uždraustas, o slapčia nufilmuota spektaklio juosta mistiškai pradingo. To meto valdžiai pasipriešinęs J. Jurašas buvo išvarytas ne tik iš teatro, bet ir iš Lietuvos.
Su žmona dramaturge Aušra Marija Sluckaite-Jurašiene jiedu jau 21-erius metus gyvena JAV, Floridoje. Moteris nepraleido filmo pasirodymo Niujorke.
Šventės atidaryme viešėjęs režisierius Titas Laucius džiaugėsi, kad jo filmas „Paradas“ toliau keliauja per tarptautinius vandenis.
Pernai „Paradas“ buvo nuolat minimas kaip istorinis įvykis nepriklausomos Lietuvos kine – filmo scenarijų įsigijo Lenkijos kino kompanija.
Nuo šio rudens pagal T. Lauciaus scenarijų lenkų sukurtas filmas pavadinimu „Skyrybos“ (Divorce) rodomas filmų ir serialų platformoje „Netflix“.
Sekmadienį, lapkričio 10 d., Niujorke pats T. Laucius pristatys Niujorko Baltijos šalių kino šventės žiūrovams.
„Įdomu, jog kiekvienoje šalyje filmas priimamas skirtingai. Taip tikriausiai yra dėl pačios bažnytinio teismo temos. Pavyzdžiui, Italijoje visi žino kas tai yra, todėl jiems tai visiškai kasdieniškas dalykas.
Italijos žiūrovams „Paradas“ pasirodė labiau drama nei komedija. Tuo tarpu Vokietijoje – visiškai atvirkščiai – žmonės negalėjo sustoti juoktis.
Labai smalsu, kaip „Paradą“ priims Niujorko žiūrovai. Vienaip ar kitaip, esu labai laimingas, kad filmas bus rodomas čia, nes šis miestas man visuomet siejasi su mėgstamiausiais mano filmais“, – kalbėjo T. Laucius.
Ironijos ir absurdiškų padėčių kupina komedija „Paradas“ su aktoriais Rasa Samuolyte ir Giedriumi Savicku priešakyje žiūrovus nukelia į kuriozišką nutikimą, kai praėjus 26 metams nuo jų santuokos nutraukimo pora sutaria išsiskirti dar kartą – šįkart prieš Bažnytinį teismą – vienintelę instituciją, galinčią bažnytinę santuoką paskelbti negaliojančia.
Ilgo ir varginančio teismo proceso metu veikėjai tampa vis artimesni.
Beje, sukurti filmą režisierių įkvėpė tikra, jo paties tėvų istorija.
Režisierė Saulė Bliuvaitė savo filmą „Akiplėša“ Niujorko žiūrovams pristatys šeštadienį.
Tai istorija apie dviejų į paauglystę žengiančių merginų tapatybės paieškas nykiame industriniame rajone, kur smalsumas ir pavojus egzistuoja kaip vienas nuo kito neatsiejami dalykai.
„Akiplėša“ – tikrais nutikimais paremtas pasakojimas apie norą pritapti ir kainą, kurią sumokame, bandydami pasiekti tobulumą.
Pagrindinį Šveicarijoje vykstančios Lokarno kino šventės prizą „Auksinį leopardą“ pelnęs filmas ką tik paskelbtas ir vienu Europos kino akademijos mėgiamiausių: jis varžysis dėl Europos atradimo – tarptautinės kino kritikus vienijančios FIPRESCI asociacijos apdovanojimo.
Niujorko Baltijos šalių kino šventė Amerikos žiūrovams jau septintus metus iš eilės pristato naujausius, svarbiausius, didžiausio tarptautinio dėmesio sulaukiančius Lietuvos, Latvijos ir Estijos kūrėjų filmus.
„Tai, kad šventė tapo Niujorko Šiaurės šalių kultūros centro „Scandinavia House“ programos dalimi, patvirtina, jog Lietuva nebėra vien egzotiškas pasaulio pakraštys, kuriuo domisi saujelė kino gurmanų.
Galime didžiuotis, kad mūsų kūrėjai užaugo ir kino industrija subrendo tiek, kad esame laukiami ir galime pristatyti savo šalį net išrankiausiose pasaulio rinkose“, – sakė atidaryme dalyvavęs Lietuvos generalinis konsulas Dovydas Špokauskas.
Gražina Michnevičiūtė, Lietuvos kultūros atašė Niujorke ir viena iš šventės rengėjų, džiaugėsi renginio augimu: „Sakoma, kad žmogaus gyvenimui didelę įtaką turi septynerių metų ciklas.
Manau, tai galime pritaikyti ir įvairių projektų gyvavimui. Prasidėjęs 2018-aisiais kino šventė pamažu augo ir stiprėjo.
Sugebėjome išlikti pandemijos metu, po to sėkmingai susigrąžinome žiūrovus į kino salę ir galiausiai prisiviliojome daugiau Niujorko auditorijos“.
Pasak jos, po septynerių metų šventė įžengė į labai svarbų antrąjį savo gyvavimo laiką. „Turime ambicingų sumanymų, kuriuos, tikiuosi, galėsime įgyvendinti.
Šiemet patekome į Niujorko „Time Out“ patariamų lapkričio renginių sąrašą – tai labai džiugina.
Kitąmet gal jau ir „The New York Times“ rudens kino švenčių ptarimų sąraše atsidursime“, – teigiamai kalbėjo G. Michnevičiūtė.
„Šių metų programos filmus jungia bendrystė ir bendruomeniškumas. Kiekvienas filmas vienaip ar kitaip narplioja tarpusavio santykius“, – sakė šventės programos sudarytojas Kailas Reinhartas (Kyle Reinhart).
„Mūsų komandos noras – plėstis, augti: pasiūlyti daugiau filmų, daugiau šventės dienų.
Tikiuosi, kad ateityje galėsime įsteigti ir apdovanojimą šventės dalyviams – kasmet išrinkti ir įvertinti geriausią Baltijos šalių filmą“, – ateities planais dalinosi K. Reinhart.
Šventės atidarymas gausiai subūrė niujorkiečius ir iš skirtingų pasaulio kraštų susirinkusius kino mylėtojus, meno ir kultūros atstovus.
Meno ir kultūros atstovai
Lietuvos nuolatinės misijos Jungtinėse Tautose ambasadorius Rytis Paulauskas;
menininkai Žilvinas Kempinas ir Angela Okajima;
Susivienijimo lietuvių Amerikoje prezidentė Laima Mihailovich;
Kazickų fondo prezidentė Jūratė Kazickas;
Niujorke viešinti LRT televizijos laidų kūrėja ir vedėja Violeta Baublienė su vyru žurnalistu Artūru Baubliu;
kompanijos „Narbutas“ vadovė Natalija Daubarė;
kompozitorius Kristupas Bubnelis ir kt.
Šių metų Niujorko Baltijos šalių kino šventė pristato šešis vaidybinius, du dokumentinius ir vieną animacinį filmą bei „Baltic Shorts“ programą, kurioje šeši trumpametražiai filmai iš Lietuvos, Latvijos ir Estijos.
Renginys tęsia paprotį, siūlydamas mėgautis Baltijos kinu tiek gyvai, tiek virtualiai.
Lapkričio 6–10 dienomis žiūrovai laukiami Šiaurės šalių kultūros centre „Scandinavia House“ Niujorke, o lapkričio 9–17-ąją kviečiami prie kompiuterių ekranų namuose.
Apie Niujorko Baltijos šalių kino šventę
Niujorko Baltijos šalių kino šventę, vykstančią „Scandinavia House“ nuo 2018 metų rengia Lietuvos Respublikos, Estijos Respublikos generaliniai konsulatai Niujorke ir Latvijos nuolatinė atstovybė Jungtinėse Tautose Niujorke.
Palaiko ir remia Lietuvos kino centras, Latvijos nacionalinis filmų centras ir Estijos filmų institutas.
Papildomą paramą šventei teikia Amerikos latvių asociacija, PBLA kultūros fondas, Lietuvių fondas, kompanija „Narbutas“, remėja Sondra Litvaitytė.
Visą šventės dienotvarkę galima rasti čia.
