Daiktų perteklius namuose neišvengiamai kuria netvarką, kuri blaško tiek vaikų, tiek tėvų dėmesį. Todėl psichologai su interjero dizaineriais siūlo skirtingų, tačiau to paties tikslo siekiančių būdų tvarkai ir gerai nuotaikai palaikyti.
Nors žodis „namai“ šeimoms visų pirma reiškia žmones ir jų ryšius, fizinė aplinka taip pat gali daryti reikšmingą įtaką savijautai ir gerovei, sako šeimos psichologė, „Psychodemia.lt“ įkūrėja Agnieška Kašinska. Pasak jos, savo butą ar namą žmonės pirmiausia suvokia kaip poilsio, atsipalaidavimo ir energijos įsikrovimo vietą, o kai kurie faktoriai gali tam trukdyti nepriklausomai nuo gyventojų santykių.
„Bene labiausiai atsipalaiduoti ar susikaupti neleidžia netvarka, t.y. ne savo vietose išmėtyti daiktai. Net ir mažiau tvarkingų žmonių pasąmonė netvarką priima kaip chaosą, kuriame sunku susikaupti ar atsikvėpti. Dar didesnę neigiamą įtaką netvarka daro vaikams – jiems kiekvienas papildomas daiktas tampa nauju dėmesį nukreipiančiu dirgikliu“, – pasakoja A. Kašinska.
Todėl kalbėdama apie vaikų kambarius, ji visų pirma tėvams pataria juose laikyti kuo mažiau žaislų. Arba turimus daiktus rotuoti: nedidelę dalį palikti prieinamus nuolat kambaryje, tačiau daugelį žaislų laikyti paslėptus ir laikas nuo laiko pakeisti. Toks sprendimas ne tik sumažins dirgiklių skaičių, bet ir padės pačiam vaikui lengviau palaikyti tvarką – mažesnį kiekį daiktų tiesiog yra paprasčiau sutvarkyti.
„Bet visa tai galioja ne tik vaikams. Kuo mažiau matomų daiktų patariama turėti ir miegamajame, svetainėje – visur, kur praleidžiama daugiausiai laiko. Tyrimai rodo, kad perkrauta aplinka perkrauna ir mūsų psichiką“, – teigia A. Kašinska.
Tarp kitų dirgiklių ji mini „agresyvias“ spalvas, pvz., raudoną. Tačiau tiek vaikams, tiek suaugusiems neryškūs geltoni atspalviai asocijuotųsi su džiaugsmu, žali – su atsipalaidavimu ir ramybe, o mėlyni – su švara. Šiuo metu populiarią baltą spalvą psichologė vertina dvejopai: ji prisideda prie namų šviesumo bei erdvės pojūčio ir gali raminti, tačiau baltoje aplinkoje daug labiau išryškėja nešvara ir netvarka. Todėl patariama baltą spalvą kombinuoti su kitomis spalvomis arba spalvotomis detalėmis.
„Psichologinei šeimų sveikatai taip pat svarbu šviesa: didesni langai, o idealiu atveju – jei per juos matyti horizontas. Tam tikrą įsižeminimą ir nusiraminimą gali kurti kontaktas su natūraliomis interjero medžiagomis – medžiu, akmeniu ir kt. Vienodai svarbu tiek bendrystės zonos, tiek privačios erdvės: su svetaine sujungta virtuvė yra visuomet geras sprendimas, nes tai skatina dalyvavimą, bendravimą ir gaminimą kartu, tačiau vaikai ir tėvai turėtų turėti ir nuosavas zonas. Tėvams netgi vertėtų pasvarstyti apie rakinamą savo kambarį: net jei raktas ir nebus naudojamas, jis siunčia psichologinį signalą apie savo ribas, sugebėjimą savimi pasirūpinti, poros gyvenimo svarbą ir vietą atsipalaidavimui“, – dėsto A. Kašinska.
Renkantis namus ji taip pat pataria atkreipti dėmesį į vaikų žaidimų aikšteles, poilsio ir kitas laisvalaikio zonas lauke, taip pat aplinką, žaliąsias erdves ar gamtą. Vaikams galimybė kokybiškai leisti laiką lauke suteiks papildomos motyvacijos mažiau būti prie telefonų ar kompiuterių, o suaugusiems bet koks prisilietimas prie natūralesnės gamtos gali sukurti geros energijos ir ramybės.
Prielaidos tvarkai
Su psichologe sutinka Inga Grinė, NT vystymo kompanijos „Homa Group“ interjero dizaino konsultantė, pateikianti savo gerųjų praktikų tvarkai ir švarai namuose palaikyti.
Pasak jos, vienas paprasčiausių būdų skatinti tvarką yra daiktus laikyti integruotose uždarose spintose: jos susilieja su siena ir nesukuria baldo įspūdžio, tačiau talpina visus konkrečią akimirką nereikalingus daiktus, kuriuos reikia pasaugoti. Neturint galimybės įsirengti integruotų spintų, šią funkciją atliks ir kuo didesnės standartinės spintos iki lubų.
Vaiko kambaryje ar žaidimų zonoje mažyliui lengvai pasiekiamame aukštyje dizainerė siūlo planuoti atviras lentynas savarankiškam daiktų pasiėmimui, o virš jų verta projektuoti uždaras daiktų laikymo spintas, kuriose saugomi daiktai netrikdys. Be to, vaiko erdvėse I. Grinė siūlo vieną „triuką“: taisyklingų formų vaikiškose atvirose spintelėse bet koks ne savo vietoje esantis žaislas iškart atrodo netvarkingai, tačiau šis efektas gerokai sumažėja, jei pačios lentynos dalys suprojektuotos nestandartiniais dydžiais ir atstumais.
Tarp kitų būdų pertekliniams daiktams slėpti ji mini tamsiuosius kambariukus, sandėliukus, o neturint tokių laisvų plotų, dalį daiktų galima laikyti patalynės dėžėse bei erdvėse po lovomis ar net baldų cokoliuose. Taip pat, jei galimybės leidžia, miegamajame svarstytina ne spinta, o nors nedidelė įeinama ir uždaroma drabužinė – joje galėtų tilpti ne tik rūbai, bet ir lyginimo ar garinimo lenta, džiovyklės, siurbliai, slidės bei kiti rečiau naudojami daiktai. Galiausiai, visuomet daugelį daiktų pertekliaus problemų išsprendžia erdvės už namų ribų: sandėliukai, garažai ar netgi nuomojami sandėliavimo plotai.
„Dar vienas mažiau akivaizdus būdas tvarkai yra lengvai prižiūrimi ir ne pernelyg šviesūs audiniai – užuolaidos, sofų ar kėdžių apvalkalai, kilimai ir pan. Taip pat ir nesibraižantys paviršiai. Tai padeda, nes kiekviena neišplauta dėmė ar kitoks pažeidimas pasąmoniškai skatina tolesnę netvarką. Todėl baldams reikėtų vengti juodų ar kitų tamsesnių spalvų – juose gerai matosi dulkės ir įbrėžimai, o tvarką ir švarą palaikyti geriausiai padėtų lengvai plaunamų audinių smėliniai ar pilkesni atspalviai“, – komentuoja interjero dizainerė.
Pasak jos, projektuojant baldų išdėstymo ir judėjimo tarp jų kelius atkreiptinas dėmesys į atstumus: užgrūsti ir ankšti namai savaime provokuoja netvarką, todėl erdvesni atstumai užtikrina ne tik patogų judėjimą patalpoje, bet ir švaresnį optinį vaizdą bei patogumo jausmą.
Ji taip pat pritaria šeimos ryšius skatinančiam virtuvės ir svetainės sujungimui, tačiau čia atsiranda pavojų: bendroje erdvėje netvarkinga virtuvė tampa „šaukštu deguto“.
„Todėl svarbu, kad virtuvės dydis būtų proporcingas gaminimo įpročiams. Jeigu dažnai gaminama mažoje virtuvėje, neišvengiama, kad joje bus daug daiktų ir netvarkos. Tad daug gaminantiems vertėtų projektuoti gana talpią virtuvę, o jeigu yra galimybė, patartina netgi įsirengti papildomą uždarą darbastalį kombainams, arbatinukams, kavos aparatams, sulčiaspaudėms ir kitiems prietaisams, kurių ne kasdien reikia prie pagrindinio „darbinio“ virtuvės ploto. O svetainės zonoje siūlyčiau nepersistengti su kėdžių skaičiumi: keturių asmenų šeimai keturių kėdžių yra tikrai per akis, o likusios tiesiog užims erdvę ir kurs perteklių – užsukantiems svečiams tikrai pakaktų kelių papildomų paslėptų sulankstomų kėdžių“, – sako I. Grinė.
Aplinkos svarba
Pasak „Homa Group“ marketingo ir pardavimų vadovės Kamilės Sakalauskaitės, didesnę dalį butų interjerų gyventojai įsirengia patys, tačiau pastaruoju metu pastebimas ir jau profesionaliai įrengtų parduodamų butų poreikio augimas.
Ji taip pat atkreipia dėmesį, kad gyventojų gerovei svarbi ir lauko aplinka, todėl savo projektuose „Homa Group“ kryptingai investuoja į kokybiškesnes ir ilgaamžes vaikų žaidimų zonas, bendrąsias laisvalaikio erdves, gausius želdynus bei įvairias galimybes stiprinti bendruomenių ryšius.
„Visa tai yra tam tikra papildoma investicija tiek vystytojui, tiek gyventojams, tačiau praktika rodo, kad ji visuomet pasiteisina per geriau išlaikomą turto vertę, stipresnę bendruomenę ir tiesiog geresnę savijautą“, – teigia K. Sakalauskaitė.
