Praėjusią vasarą Birštone pradėtas Nemuno upės valymas įgauna pagreitį. Nuo balandžio mėn. vyksta sąnašų šalinimo darbai, kurie, planuojama, bus baigti jau birželį. Atlikus valymo darbus, bus įrengtas 30 m pločio ir apie 1,5 m gylio praplaukimas pagal prieplauką, pagerintos laivybos sąlygos regione.
„Nemunas ilgą laiką buvo apleistas, dabar vyksta jo atgimimas. Pernai Birštone pradėti Nemuno valymo darbai netrukus bus užbaigti, todėl kurortas turi ambicijų tapti mažuoju uostamiesčiu. Miesto infrastruktūra tam tinkama, o, pagerėjus laivybos sąlygoms, iš Kauno marių čia turėtų atplaukti ir jachtos, ir didesni laivai“, – planais dalinosi Birštono savivaldybės merė Nijolė Dirginčienė.
„Matome, kad susidomėjimas poilsiu ant vandens auga. Nemune ties Birštonu jau dabar vyksta intensyvūs pramoginių, keleivinių laivų maršrutai, mažesni laivai švartuojasi krantinėje. Tai rodo, kad vandens turizmas lietuviams yra įdomus, o plaukimas Nemunu – savotiška šalies egzotika. Užbaigus seklumos šalinimo darbus, neabejoju, kurorte sulauksime daugiau laivų, turistų ir pakrantėje įsikuriančių verslų“, – teigia Birštono turizmo informacijos centro direktorė Rūta Kapačinskaitė.
Problema atsiradusi prieš daugiau nei 10 metų, kai sąnašos suformavo seklumą prie Birštono stacionarios prieplaukos ir jos naudojimas tapo apsunkintas – didesni lavai negalėjo įplaukti į prieplaukos akvatoriją ir švartuotis prie prieplaukos krantinės. Tai galėjo atlikti tik mažų matmenų ir mažos grimzlės laivai. Nebuvo ir praplaukimo pagal prieplauką, kur susiformavęs „užutekis“.
„Vidaus vandens kelių direkcijos tikslas pagerinti laivybos sąlygas jau šiuo metu eksploatuojamuose ir intensyviai laivybai naudojamuose keliuose, kur nebuvo vykdyti seklumų ir kitų kliūčių šalinimo darbai ir didinti eksploatuojamų vandens kelių ilgį, atverti Nemuną nepertraukiamai laivybai visu upės ilgiu Lietuvos teritorijoje. Mes esame pasiruošę atlikti visus vandens kelių atvėrimo darbus.
Esminis yra finansavimo klausimas, nors būtent vandens kelių įrengimo kaina yra ženkliai pigesnė lyginat su sausumos keliais. Laivyba akivaizdžiai populiarėja, tai tiesiogiai siejasi su gerėjančiomis sąlygomis vandens keliuose, kuriamais uostais ir kita infrastruktūra. Pastaruoju metu įsibėgėję projektai suteikia pagrįstą viltį netolimoje ateityje išvysti Nemune pramoginę laivybą tokio intensyvumo, kokia ji vyksta kitose Europos didžiosiose upėse“, – ateities planais dalijasi Vidaus vandens kelių direkcijos generalinis direktorius Vladimiras Vinokurovas.
AB Vidaus vandens kelių direkcija Nemuno aukštupyje darbus atlieka su specialia įranga – žemkase/žemsiurbe, skirta vagos valymo darbams sekliuose vandenyse. Sąnašų šalinimo darbai pradėti iš aukštutinės pusės, jau atlikta apie pusė valymo darbų.
Šiuo metu žemsiurbė dirba toliau, siekiant sujungti išplaukimą iki pagrindinio vandens kelio. Sąnašinis gruntas gruntolaidžio pagalba pilamas ant seklumos viršaus ir kitoje seklumos pusėje. Toks sąnašų supylimo būdas neuždaro pagrindinio laivakelio, laivai gali laisvai juo praplaukti.
Atlikus valymo darbus bus suformuotas 30 m pločio ir apie 1,5 m gylio (toks gylis bus ir esant žemam vandens lygiui) praplaukimas pagal prieplauką, kuriuo galės naudotis tiek mažieji pramoginiai laivai, tiek ir keleiviniai laivai. Planuojama darbų pabaiga – birželio mėnuo.
„Problema tikrai yra, esu ne kartą pats padėjęs jachtoms išplaukti. Pašalinus seklumą bus geresnis praplaukimas laivams, galėsim apsisukti. Jei padarys tinkamą gylį, nereikės sukti galvos ir galėsim be problemų švartuotis, nes dabar labai reikia žiūrėti dugną, ypač tiems, kurie neturi gylmačio“, – pasakoja Birštone dirbantis pramoginių laivų kapitonas Linas Stankevičius.
Krantinėje ties Birštonu įrengtos penkios viešosios pontoninės ir viena stacionari prieplauka, savivaldybė dar šį sezoną planuoja pastatyti specialius ženklus ir lenteles su naudojimosi instrukcijomis, kad viešąsias prieplaukas būtų galima atskirti nuo privačių. Pontoninės prieplaukos naujajam laivybos sezonui jau įkeltos ir paruoštos naudojimui.
Laivybos sezonas Nemune prasidėjęs. Čia vyksta reguliarūs keleivių plukdymai pramoginiais laivais. Dviejų aukštų laivas „Justina“ siūlo ekskursijas Nemunu ir Verkne apžiūrint konglomerato uolą „Ožkų pečius“. Pramoginis laivas – namelis „Upinis“ plaukia įvairiomis progomis ir per asmenines šventes, jame galima nakvoti, gėrintis puikiais Nemuno vaizdais. Upe kursuoja didysis laivas „Algirdas“, kuriuo pernai plaukė virš 15 tūkst. keleivių. Vyksta pažintiniai kruizai aplink kurortą, į Prienus bei Kauną. Poilsiautojų ir gyventojų patogumui veikia keleivinis keltukas „Birštonas“, laukiantis visų norinčių persikelti per Nemuną ir susipažinti su kita kurorto puse.
Na matai, Nemunui valyti tai lėšų nestinga, o Druskininkams net geležinkelis, prieš 30 metų nutrūkęs, nepatvarkomas. Čia gal prekybos poveikiu požymiai?
Į Druskininkus An-2 su keleiviais kažkada skraidė! Ir į Alytų taip pat.
Dar ir ne taip būdavo 🙂
Vakardienos LRT TV laidos „Gimę tą pačią dieną” ( – lrt.lt/mediateka/irasas/2000277537) dalyvė papasakojo, jog, būdama AT deputate, kažkodėl sugalvojo skristi (ar tik ne į Klaipėdą), bet bilietų jau nebuvo. Ji parodė deputatės pažymėjimą, kasininkas kažkur paskambino, pasakė, jog nėra bilieto deputatei, ir … bilietas atsirado! – Tiesiog pakeitė lėktuvą į talpesnį… Meloč’, a prijatno … 🙂
Įsigijo sau du tv: iš vieno sklinda vaizdas, iš kito garsas. Už kieno pinigus? Ak, koks naivus klausimas. Bet tai kaip vagia, kaip vagia, tik tas žodis vagia išmaniai užslepiamas. Tai jie valdo savivaldybes – Lietuvą. Košmaras!
Pšeprašam, aš ne visą laidą girdėjau, todėl nežinau, ar tai buvo dar SSSR, ar jau AT = Atkuriamojo Seimo laikais.
Betgi jau atkuriamosios AT laikais, berods, vienam tokiam Slavinui pasiūlius, buvo įsigyta prašmatnių limuzinų? (Kad nebūt gėda autobusu į savo kolektyvinio sodo sklypą važinėti? Kad kas eiliniu piliečiu nepalaikytų?)
Pirma. Kas tas AT? Pirmą kartą girdžiu. Aukščiausioji Taryba? Antra. Kokia graži, švelni, malonybinė mūsų kalba, pvz., kunigas, kunigėlis.
Smulkiau nežinantiems savanoriams mūsų istorijos tyrėjams bus mįslių.- Juk tais laikais ir Seimo blankuose, ir visuose dokumentuose, ir spaudoje, ir laidų įrašuose rašoma ir minima „Aukščiausioji Taryba”. Nepamenu, kada pridėtas šis paaiškinimas – Atkuriamasis seimas, o kada pereita prie Seimo. Tačiau iki to rašytų dokumentų originaluose šio prierašo neras.
Taip, Vilniaus susisiekimas tiek su Druskiinkais, tiek su Alytumi galima sakyti ne šalies politiniais ir ekonominiais interesais buvo naikinamas. Antai, Alytuje buvusi geležinkelio stotis, regis, buvo išgriauta. Užuot atstačius buvusį geležinkelio tiltą per Nemuną ir ant jo bei išlikusio pylimo paklojus greitojo europinio geležinkelio bėgius per Varėną iki Vilniaus, o tai labai svarbu Pietryčių Lietuvos vystymuisi, ant išlikusio tilto polių buvo pasidarytas, kaip sakoma, aukščiausias tiltas per Nemuną dviračiams. Neatkūrus susisiekimo su Vilniumi, neteko reikalingumo ir geležinkelis nuo Alytaus į kitą pusę – iki Šeštokų, o nuo jų ir toliau link Vakarų. Ir visame tame galima įžvelgti ne savus strateginius interesus, t.y. izoliuoti Vilnių kaip Lietuvos sostinę nuo kitų miestų ir su juo visus Lietuvos Pietryčius – nuo pasaulio apskritai. Tai va kokia Smetoniškos politikos valdžia radosi po Kovo 11-osios. Per tą 30 metų Vilnių tempia ne valstybė, o privačios tiek vidaus, tiek užsienio.investicijos. O tokioje politioj kvepia lietuvybei svetimais strateginiais interesais. Taigi reikalingas lyg pakibusio kompiuterio valdžių perkrovimas šia prasme. Deja, šių akivaizdžių politikos tendencijų Lietuvoje didžioji valstybiška švietėja – LRT nenušviečia. Nors Nemunas kasamas, “Rail Baltica” tiesiama, – tai už valstybės pinigus, tačiau LRT – tylu, tarsi nieko nevyktų…
Štai jos visuomenės švietimo ir informavimo funkcijos vykdymas ir tokia praktika įsigalėjusi jau dešimtmečiais.
Buvo anksčiau dyzelis iš Vilniaus į Alytų. Seniai… Važiavau daug kartų. Nežinau, kaip dabar.
Toks dizelis į Alytų galėjęs būti, bet važiuojama buvo per aplinkui – per Kauną-Kazlų Rūdą- Marijampolę, Šeštokus, t.y. dvigubai ilgesniu keliu negu atstumas iš Vilniaus iki Alytaus yra. Dabar, regis, Alytuje net keleivinės geležinkelio stoties jau nebelikę. Matyt, susisiekimo su sostine geležinkeliu klausimas partijų net nekeliamas. Izoliavimas Pietryčių Lietuvos ir Vilniaus valstybės planuose numatytas dar tęsti.