Aplinkos ministerija primena, kad nuo gruodžio 15 d. įsigalioja draudimas žvejams mėgėjams gaudyti vėgėles. Vėgėlių išteklių būklė kelia susirūpinimą, todėl praėjusiais metais šių žuvų žvejybos draudimo trukmė buvo pratęsta, ir dabar jis galioja ne iki sausio 15 d., bet iki sausio 31 d.
Vėgėlių žvejybos draudimo laikotarpiu, nuo gruodžio 15 d. iki sausio 31 d., taip pat draudžiama žvejoti nakties metu pagrindinėse vėgėlių nerštavietėse – Nemuno upėje nuo Gėgės upės žiočių iki Jurbarko tilto ir Nevėžio upėje nuo žiočių iki Babtų tilto.
Juntamas vėgėlių sumažėjimas
Vėgėlių išteklių sumažėjimą pajuto ne tik žvejai mėgėjai. Daug mažiau šių žuvų sužvejoja ir žvejai verslininkai: XXI a. vėgėlių laimikiai vidutiniškai siekė 20 t per metus, o pastaraisiais metais dar labiau sumažėjo, 2019 m. sugauta apie 9,4 t, 2020 m. – 13,2 t, 2021 m. – tik 6,6 t vėgėlių. Paskutinis ženklus vėgėlių laimikių, o kartu ir išteklių pagausėjimas buvo stebimas 1983-1991 m., kai sugavimai kito 83-158 t ribose.
Sudėtinga pasakyti, kuris veiksnys labiausiai lemia vėgėlių populiacijos sumažėjimą. Įtakos gali turėti ne tik žvejyba, nes žvejybos laimikių mažėjimą iš dalies lemia griežtesni žvejybos reikalavimai, bet ir klimato šiltėjimas. Vėgėlės yra vienintelės menkiažuvių būrio atstovės Lietuvoje, prisitaikiusios gyventi gėluose vandenyse, būtina jų maitinimosi ir neršto sąlyga – pakankamai šaltas vanduo, šiltojo sezono metu jos visiškai neaktyvios.
Nesenai parengtame Verslinės žvejybos taisyklių pakeitimo projekte numatomos priemonės, kurios padės užtikrinti, kad nebūtų trikdoma vėgėlių migracija ir pereikvoti sumažėję šių žuvų ištekliai.
Numatoma drausti vėgėlių verslinę žvejybą nuo lapkričio 15 d. iki gruodžio 31 d., 70-80 mm akių dydžio stambiaakių tinklaičių, kuriais sužvejojama daugiausiai vėgėlių, planuojama sumažinti apie 20 proc. Taip pat planuojama visiškai uždrausti verslinę žvejybą visais žvejybos įrankiais 2 km atstumu nuo kranto atkarpoje, kurioje yra visos į Kuršių marias įtekančių upių atšakos – nuo Atmatos iki Skirvytės žiočių.
Paziurek pro langa,ar panasu i klimato atsilima.Zvejai nereiksmingas faktorius zuvu gausume.Pokarij ir anksciau isi panemuniu gyventojai dasidurdavo gaudydami tinklais,bradiniais ,varzomis nersiancius ziobrius,auksles o rudeni sniurais ant varliu gaude vegeles ir zuvu buvo daug.Kas kaltas – EKOLOGIJA -pirmiausia kiekviena pavasari pradejo plaukti stinpantys usoriai,kurie veik isnyko.Nemunu tada plauke mazuto blynai.Kas dabar plaukia – ukininku trasos,herbicidai /lietus viska nuplauna i gruntinius vandenis is ten upeliais viskas Nemunan patenka./Toliau miestu ‘tipo isalyta’ kanalizacija.Sikt budelej pries metus buvo nerasytas nusikaltimas,nes kazkas paeme ES pinigus ir prizadej visus i miestietiskus unitazus suvaryti – o ten sikt myst ir po kibira svaraus, vandenuko papilam,neskaitant visokios buitines cemijos. Valymo yrengimai kazka apvalo,bet toli grazu vel viskas i Nemuneli,zinoma isleidziama nakti ,kad gyventojai nematytu putu sleifo.Gyvenu zemiau Alytaus,tai kiekviena ryta plaukia tos putos,del to pakrantes ir nuo ukininku trasu apzele kukuruzu dydzio zolem.Maudytis Nemunan pas mus jau niekas neina, nes pakrante uzdunblejus ir smirda kanalizacija.Pakranteje ,zolese anksciau buvo piln,a zuvyciu,dabar kaip sulnij tuscia.Keiciasi ir augalija Nemune ,nes ne visi ir augalai tai atlaiko.Taigi EKOLOGIJA SIAUBINGA IR DAR KARTA SIAUBINGA NEMUNE.