Šiandien Finansų ministrė Gintarė Skaistė bei Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė pristatė sprendimus su energijos kainų šoku besidorojančiam verslui.
„Vyriausybė įvertino išliekantį neapibrėžtumą dėl ateities ir rusijos karo Ukrainoje sukeltų tarptautinių energijos kainų spaudimą Lietuvos verslams, todėl šiandien pristatome 2,5 mlrd. eurų pagalbos priemonių verslui paketą, kuriame daugiausiai dėmesio skiriame energijos kainų augimo šoko amortizavimui, galimybei atidėti mokesčius, paskoloms išlaikyti likvidumui, taip pat paskatoms orientuotis į atsinaujinančios energijos panaudojimą bei Pridėtinės vertės mokesčio lengvatas nukentėjusiems sektoriams“, – pažymėjo finansų ministrė Gintarė Skaistė.
„Vyriausybė padės žmonėms, kuriantiems verslą, išgyventi žiemą. Trumpalaikiu laikotarpiu – prisidėdama prie elektros kainų stabilizacijos, sukurdama įrankius atidėti mokesčius ypatingai mažomis palūkanomis, o ilguoju laikotarpiu – siūlydama investicijas į žalesnius sprendimus. Šios situacijos pasekmės gali stipriai sustiprinti Lietuvą ir jos ekonomiką, ir aš tikiu, kad taip ir bus“, – sakė Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.
Finansų ministrės Gintarės Skaistės pristatytame „Energetikos pakete verslui“ siūlomos kompleksinės priemonės padėsiančios Lietuvos įmonėms susidoroti su energijos kainų kuriamu spaudimu. Viena pagrindinių priemonių tai padaryti – siūlomas elektros kainų augimo dalies kompensavimas, valstybei padengiant pusę kainos augimo išlaidų. Šiai priemonei numatyti 446 mln. eurų ir ji bus taikoma 2022 m. IV ketvirtį – 2023 m. I ketvirtį, kuomet energijos suvartojimas didžiausias.
Tuo pačiu siūloma verslui mokesčių išieškojimo sustabdymo energijai imlioms įmonėms priemonė galios iki balandžio 30 d. Po to įmonės per nurodytą laikotarpį turės sudaryti mokestinės paskolos sutartis (MPS).
Be to verslui prieinama papildoma priemonė suderinta su Europos Komisija – investicinės ir apyvartinės paskolos pagal karo komunikatą, kurioms bus skiriama 50 mln. eurų. Taip pat su finansiniais tarpininkais startuoja paskolos žemės ūkio sektoriui tam skiriant 31 mlrd. eurų.
Vyriausybė taip pat atsižvelgė į su sunkumais susiduriančius sektorius, todėl pratęsia Pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatą pusmečiui iki 2023 metų II ketvirčio pabaigos maitinimo ir kultūros, poilsio ir sporto renginių bei atlikėjų paslaugoms. Šiam sprendimui skirta 66 mln. eurų.
Siekiant suvaldyti energijos kainų šuolio po rusijos pradėto karo Ukrainoje spaudimą verslui, užsitikrinti energetinę nepriklausomybę bei sumažinti verslo energetines sąskaitas per trejus metus planuojama įgyvendinti strateginį tikslą ir užsitikrinti 600 megavatų (MW) generacinius pajėgumus. Tam 600 mln. eurų „Naujos kartos Lietuva“ plano atnaujinimo ir privačių investuotojų lėšų bus nukreipta 300 MW pajėgumų gaminančių vartotojų parkų statybai bei dar 300 MW generacijos iš saulės elektrinių ant įmonių stogų ar įmonių teritorijose užtikrinimui.
Tuo pačiu ministrė priminė apie tęstines priemones verslui. Vien kvietimai verslui šiais ir ateinančiais metais sudaro 444 mln. eurų. Šiems metams numatyti kvietimai saulės, vėjo elektrinių, elektros kaupimo baterijų diegimui (170 mln. eurų), vandenilio gamybai ir panaudojimui (20 mln. eurų), biodegalų gamybos technologijoms ir privačių elektromobilių įkrovimo stotelių integracijai (42 mln. eurų), atsinaujinančių energijos išteklių diegimui ir energijos vartojimo efektyvumo didinimui pramonės įmonėse (39 mln. eurų).
Ateinantiems metams kvietimai numatyti saulės, vėjo elektrinių, elektros kaupimo baterijų diegimui (96 mln. eurų) bei atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimui šilumos ir vėsumos gamybai centralizuotų ir vietinių šilumos tinklų sektoriuje didinimas (75 mln. eurų).
Taip pat verslas gali pasinaudoti papildomomis priemonėmis: INVEGA IR VIPA teikiamomis paskolomis investicijoms, INVEGA teikiamomis tiesioginėmis, sutelktinėmis, pasidalytos rizikos paskolomis bei individualiomis ir portfelinėmis garantijomis.
