Pirmadienis, 22 gruodžio, 2025
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Naujienos Lietuvoje

Rudens pavojus kelyje – laukiniai gyvūnai

www.alkas.lt
2022-09-12 11:00:05
68
PERŽIŪROS
0
Laukiniai gyvūnai keliuose | lrt.lt nuotr.

Laukiniai gyvūnai keliuose | lrt.lt nuotr.

Įsibėgėjant rudeniui, didėja gyvūnų migracija, prasidėjus rujai, gyvūnų elgesys pasikeičia – jie tampa ne tokie baikštūs, praranda atsargumą.

Šiuo metu vairuotojai turėtų būti ypač atidūs, kadangi susidūrimai su laukiniais gyvūnais – vienas dažniausių pavojų vairuojant, ypač užmiesčio aplinkoje.

Į ką atkreipti dėmesį?

Gyvūnai keliuose dažniausiai pasirodo prietemoje ir naktį, 17–23 valandomis, taip pat anksti ryte.

Briedžiai į kelius dažniausiai išeina gegužės, birželio ir rugsėjo mėnesiais, stirnos – gegužės ir lapkričio mėnesiais, šernai – nuo rugsėjo iki gruodžio.

Rugsėjo pradžioje saulė leidžiasi 20 valandą, rugsėjo pabaigoje – jau 19 valandą. 20–22 valandomis įvyksta daugiausia eismo įvykių dėl susidūrimo su briedžiais, 20 valandą – su stirnomis.

Šernai juda vėlesniu paros laiku, daugiausia susidūrimų su jais rugsėjį įvyksta 21–23 valandomis.

Nuo spalio išryškėja ir antrasis, rytinis avaringumo laikas. Spalio mėnesį, septintą valandą ryto, dar nepatekėjus saulei, labai padidėja tikimybė kelyje susidurti su stirnomis ir briedžiais.

Lapkričio mėnesį iki patekant saulei keliuose vis dar daug stirnų. Tuo tarpu gruodžio mėnesį stirnas rytais kelyje dažniausiai galima sutikti 7–9 valandomis, nes saulė teka vėliau.

Taigi, rudenį ir žiemą vairavimą sunkina ne tik prastas apšvietimas, bet ir tai, kad dauguma kanopinių gyvūnų į kelius išeina tada, kai tamsu.

Sunkiausiai pastebimi briedžiai – jų kailis tamsus, o dėl ilgų kojų akys yra aukščiau tos ribos, kurią apšviečia automobilio žibintai.

Stirnos, šernai ir taurieji elniai neretai keliuose pasirodo bandomis, o ne po vieną.

Tai gana dideli gyvūnai, tad lengvojo automobilio susidūrimas su kanopiniais kelia didelį pavojų vairuotojui ir keleiviams, o pats automobilis gali būti sudaužytas nepataisomai.

Patarimai vairuotojams

Prieš kiekvieną kelionę pasirūpinkite, kad automobilis būtų techniškai tvarkingas: kad automobilio langai būtų švarūs iš vidaus ir iš lauko pusės (pagerės matomumas, ypač naktį), patikrinkite, ar jūsų transporto priemonės žibintai veikia, ir pasirūpinkite, kad priekiniai žibintai būtų švarūs.

Jei i galite rinktis, geriau važiuokite šviesiuoju paros metu.

Svarbu atsižvelgti į matomumą ir kitas vairavimo sąlygas, bet svarbiausia – rinktis mažesnį greitį nei yra maksimalus leistinas.

Ypač tamsiu paros metu vairuotojai turėtų būti dar atidesni, sumažinti važiavimo greitį, stebėti kelkraščius. Taip vairuotojai turės daugiau laiko, per kurį galės pastebėti šalia kelio ar ant jo esantį žvėrį.

Vairuotojai turėtų atkreipti dėmesį į įspėjamąjį kelio ženklą Nr. 131 „Laukiniai žvėrys“. Šis kelio ženklas įspėja, kad įvažiuojama į kelio ruožą, kuriame yra didesnė tikimybė susidurti su laukiniu gyvūnu ir tame ruože reikia būti dar atidesniems.

Aišku, visais atvejais vairuotojai vairuodami turi sutelkti dėmesį į kelią ir vengti pašalinių veiklų.

Pastebėjus laukinį gyvūną ant kelio arba šalia jo, reiktų dar labiau sumažinti greitį ir vengti artėti prie žvėries.

Stengiantis nubaidyti gyvūną, nereiktų gąsdinti jo signalizuojant trumpomis ir ilgomis šviesomis (taip apakinto gyvūno elgesys tampa visiškai nenuspėjamas) arba spausti garsinio signalo ištisai, nes tai gali gyvūną tik išgąsdinti.

Garsinį signalą patariama spausti pliūpsniais. Jei automobilį tektų stabdyti, reiktų stabdžių pedalą spausti stipriai, tačiau būtina neprarasti ratų sukibimo su kelio danga.

Kai stabdyti per vėlu, reikia bandyti apvažiuoti ant kelio stovintį gyvūną, tačiau ne iš tos pusės, į kurią nukreipta jo galva.

Apvažiuojant gyvūną, reikia stebėti priešpriešinį eismą, kad būtų išvengta susidūrimo su priešpriešais atvažiuojančiu automobiliu.

Atmintinę vairuotojui rasite VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcijos tinklalapyje.

Laukiniai gyvūnai keliuose | lrt.lt nuotr.
Laukiniai gyvūnai keliuose | lrt.lt nuotr.

Ką daryti susidūrus su laukiniu gyvūnu?

Būna atvejų, kai susidūrimo su gyvūnu išvengti nepavyksta, tada pasistenkite sumažinti smūgį:

1) nukreipkite automobilį į tą pusę, iš kurios gyvūnas atėjo;

2) žiūrėkite ne į gyvūną, o ta kryptimi, kur norite važiuoti;

3) pasistenkite trenktis į gyvūną automobilio šonu, o ne priekiu;

4) prieš pat susidūrimą atleiskite stabdžio pedalą (stabdant automobilio priekis nusileidžia, todėl padidėja tikimybė, kad stambus gyvūnas trenksis į priekinį stiklą);

5) pasilenkite kuo žemiau (briedžiai ir elniai neretai užvirsta ant automobilio stogo).

Įvykus susidūrimui, vairuotojas pirmiausia turėtų įjungti automobilio avarinę šviesos signalizaciją, apsirengti ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiomis dalimis ir tik įsitikinęs, kad yra saugu, išlipti iš transporto priemonės.

Taip pat reikia tinkamai apie kliūtį kelyje įspėti kitus eismo dalyvius ir pastatyti avarinio sustojimo ženklą – gyvenvietėse ženklas turėtų būti statomas ne arčiau kaip 25 metrai nuo sustojusio automobilio, o ne gyvenvietėse – ne arčiau kaip 50 metrų.

Pranešus apie įvykį, vairuotojui patariama grįžti į automobilį ir pagalbos laukti jame, nereiktų bandyti gyvūno patraukti į šalikelę.

Jei gyvūnas gyvas, vairuotojui derėtų vengti prie jo artintis – gyvūnas gali išsigąsti ir pradėti bandyti bėgti, o tai gali sukelti pavojų kitiems eismo dalyviams bei pačiam vairuotojui.

Svarbu, kad net jeigu ir nenukentėjo žmonės, o gyvūnas pabėgo, apie susidūrimą su laukiniu žvėrimi, nedelsiant pranešti paskambinus bendruoju pagalbos telefonu 112 ir vykdyti operatoriaus nurodymus.

Kasmet Lietuvos keliuose užregistruojama eismo įvykių, kuriuose, automobiliui susidūrus su gyvūnu, nukenčia, žūsta arba būna sužalojami žmonės.

Lietuvos kelių policijos duomenimis, per 7 šių metų mėnesius Lietuvos keliuose užregistruota 20 įskaitinių eismo įvykių, iš jų 9 eismo įvykiai įvyko tamsiu paros metu.

Per visus 2021 m. automobiliui susidūrus su gyvūnu užregistruoti 32 įskaitiniai eismo įvykiai, kuriuose nukentėjo žmonės, iš jų 21 toks eismo įvykis įvyko tamsoje.

Iš viso 2021 m. fiksuoti daugiau kaip 3800 eismo įvykių su gyvūnais Lietuvos keliuose. Per 7 šių metų mėnesius fiksuota daugiau kaip 1800 eismo įvykių.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Vairuotojai raginami būti apdairūs: gegužę – žvėrių judėjimo suaktyvėjimas, todėl avarijų metuose daugiausia

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Mokymai Mečionyse
Kultūra

Pažangos programos projektas kviečia sužinoti, kaip iš anksto pasirūpinti paveldu

2025 12 22
Sorų laukai
Istorija

Mokslininkai pristatė pažangų būdą, leidžiantį nustatyti, kokius augalus valgė senovės žmonės Europoje

2025 12 22
Nacionalinės kultūros darbotvarkės rengimo darbo grupė aptarė pagrindines kultūros politikos kryptis iki 2040 m.
Kultūra

Nacionalinės kultūros darbotvarkės rengimo darbo grupė aptarė pagrindines kultūros politikos kryptis iki 2040 m.

2025 12 22
Šeima, Jungtinės tautos
Užsienyje

JT balsavimas atskleidė vertybinį lūžį: JAV ir dalis pasaulio – viena kryptimi, ES ir Lietuva – kita?

2025 12 22
2026-ųjų Lietuvių kalbos dienų sostine skelbiamas Rokiškis
Kalba

2026-ųjų Lietuvių kalbos dienų sostine skelbiamas Rokiškis!

2025 12 21
Arvydas Juozaitis dalina autografus
Istorija

A. Daučiūnienė. A. Juozaičio knygos „Tikra Sąjūdžio istorija“ sutiktuvės Lietuvos mokslų akademijos istorinėje salėje

2025 12 21
Žiemos saulėgrįžos šventė | Rengėjų nuotr.
Etninė kultūra

Romuva kviečia į žiemos saulėgrįžos šventę

2025 12 20
Smegduobės – tai atviras kanalas
Gamta ir ekologija

Smegduobės nėra duobės – tai atviras kanalas į požeminį vandenį

2025 12 20

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Naivus klausimas apie JT balsavimas atskleidė vertybinį lūžį: JAV ir dalis pasaulio – viena kryptimi, ES ir Lietuva – kita?
  • Vincas Kalava apie JT balsavimas atskleidė vertybinį lūžį: JAV ir dalis pasaulio – viena kryptimi, ES ir Lietuva – kita?
  • Vincas Kalava apie K. K. Urba. Seime cirkas ar konstitucinė kloaka?
  • budweiseriui apie A. Medalinskas. Kaip išgyvena žmonės Ukrainoje

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Kaip dažnai turime valgyti silkę
  • Pažangos programos projektas kviečia sužinoti, kaip iš anksto pasirūpinti paveldu
  • Mokslininkai pristatė pažangų būdą, leidžiantį nustatyti, kokius augalus valgė senovės žmonės Europoje
  • Nacionalinės kultūros darbotvarkės rengimo darbo grupė aptarė pagrindines kultūros politikos kryptis iki 2040 m.

Kiti Straipsniai

Silkė

Kaip dažnai turime valgyti silkę

2025 12 22
Mokymai Mečionyse

Pažangos programos projektas kviečia sužinoti, kaip iš anksto pasirūpinti paveldu

2025 12 22
Sorų laukai

Mokslininkai pristatė pažangų būdą, leidžiantį nustatyti, kokius augalus valgė senovės žmonės Europoje

2025 12 22
Nacionalinės kultūros darbotvarkės rengimo darbo grupė aptarė pagrindines kultūros politikos kryptis iki 2040 m.

Nacionalinės kultūros darbotvarkės rengimo darbo grupė aptarė pagrindines kultūros politikos kryptis iki 2040 m.

2025 12 22
Maistas, keptas kalakutas

Kaip iškepti visą paukštį, kad mėsa tirptų burnoje?

2025 12 21
Sveikata

Miestai, regionai ir kaimo vietovės – ką rodo gyventojų išlaidos sveikatai?

2025 12 21
Maistas, žuvis

5 pigūs receptai su žuvimi, kurie tiks ne tik Kūčioms

2025 12 21
K. Venglicka. Kai žvelgiu į Lietuvą…

K. Venglicka. Kai žvelgiu į Lietuvą…

2025 12 21
2026-ųjų Lietuvių kalbos dienų sostine skelbiamas Rokiškis

2026-ųjų Lietuvių kalbos dienų sostine skelbiamas Rokiškis!

2025 12 21
Elektromobilio įkrovimas

8 patarimai vairuojant elektromobilį šaltuoju metų laiku

2025 12 20

Skaitytojų nuomonės:

  • Naivus klausimas apie JT balsavimas atskleidė vertybinį lūžį: JAV ir dalis pasaulio – viena kryptimi, ES ir Lietuva – kita?
  • Vincas Kalava apie JT balsavimas atskleidė vertybinį lūžį: JAV ir dalis pasaulio – viena kryptimi, ES ir Lietuva – kita?
  • Vincas Kalava apie K. K. Urba. Seime cirkas ar konstitucinė kloaka?
  • budweiseriui apie A. Medalinskas. Kaip išgyvena žmonės Ukrainoje
  • GINTARAS apie A. Medalinskas. Kaip išgyvena žmonės Ukrainoje
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Rektoriaus Priesaika | LSMU nuotr.

Inauguruotas LSMU rektorius prof. Rimantas Benetis

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

Furnitūra | ket testai | fs25 mods | Refinansavimas | iPhone 16 Pro Max | Daigyklos | gta 5 mods

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai