Antrą kartą Ignalinoje surengtas Rytų Aukštaitijos respublikinė šokių šventė „Ežerų šėltinis“ šiemet Vasaros estradoje sveikino šokėjus iš Tauragės, Biržų, Birštono, Kėdainių, Utenos, Kauno, Vilniaus. Šventėje dalyvavo rajono vadovai: Ignalinos rajono savivaldybės mero pavaduotojas Juozas Rokas, administracijos direktorė Jūratė Balinskienė, direktoriaus pavaduotoja Lina Gladkauskienė, kultūros skyriaus vyresn. specialistė Rasa Juodagalvienė.
– Džiaugiuosi, matydamas tokį gausų susirinkusių šokėjų būrį. Dar labiau džiugu pastebėti, kad graži šokių tradicija yra gyvybinga – matau įvairių kartų šokėjus. Tikiuosi, kad visi kartu čia smagiai praleisime laiką ir patirsime gerų įspūdžių, – sveikindamas šventės dalyvius ir žiūrovus sakė Ignalinos rajono savivaldybės mero pavaduotojas Juozas Rokas. Jis padėkojo šventės sumanytojams, organizatoriams – Ignalinos rajono kultūros centro direktorei Giedrė Katinienei ir šokių vadovei Elenai Skripkauskienei.
Renginį smagiai vedė ir gražiai šokių pynę supynė Gaspadinė ir Gaspadorius (Valentina Sinkevič ir Kęstutis Žemaitis). Sukvietę po savo stogu tokį gausų būrį svečių, gražiai juos į aikštės vidurį kvietė, rasdami kuo kiekvieną pagirti ir kuo gražiau žiūrovams pristatyti. Susirinkę į Ignaliną kolektyvai išties gali ir turi kuo pasidžiaugti, net – pasididžiuoti. Šokėjai savo talentu ir margaspalviais tautiniais kostiumais yra džiuginę ne tik savo krašto žiūrovus: kolektyvų maršrutai nusidriekė ne tik po Lietuvos rajonus, bet išraižė ir Europos, Azijos šalis, kai kurie ir už Atlanto jau pabuvoję.. Tarp kolektyvų – įvairiausių šokių konkursų nugalėtojai, „Aukso paukštės“ nominantai. Taigi mums – didelis džiaugsmas ir net garbė juos matyti Ignalinoje.
Didžia dalimi už šventę „Ežerų šėltinis“ turime būti dėkingi Ignalinos rajono kultūros centro vyresniųjų liaudiškų šokių grupės ,,Gaja“, moterų liaudiškų šokių grupės ,,Lūgnė“ vadovei Elenai Skripkauskienei, ne tik auginančiai savo šokėjus, bet ir tiesiančiai draugystės tiltus su kitais šalies šokėjų kolektyvais.
Šventę pradėjo Kėdainių kultūros centro Vilainių skyriuje 2000-aisiais Virginijos Čereškienės-Beviršės įkurta vyresniųjų liaudiškų šokių grupė „Volungė“, kuriai 2018 metais. Lietuvos nacionalinis kultūros centras suteikė mėgėjų meno kolektyvų I kategoriją. Kolektyvas dalyvavo šokių festivaliuose Panevėžyje, Širvintose, Kaišiadoryse, tarptautiniuose festivaliuose Rygoje, Jūrmaloje ir Priekuli mieste (Latvija), Suvalkuose (Lenkija), Prahoje (Čekija), Lvove (Ukraina), Antalijoje (Turkija) Kolektyvas – nuolatinis Lietuvos dainų ir šokių švenčių dalyvis.
Virtualiame tarptautiniame šokių čempionate „Golden dance“ kolektyvas laimėjo I laipsnio laureato Auksinį diplomą ir buvo pakviestas dalyvauti pasaulio čempionate „World Folk“, virtualiame liaudiškų šokių maratone (surengtas Vokietijoje) laimėjo1-ąją vietą. Šių metų liepos mėnesį „Volungė“ savo šokiais džiugino net tolimosios Filadelfijos (JAV) žiūrovus.
Išvykų nuotaikomis gyvena ir tarptautiniame tautinių ansamblių šventėje „Poronino vasara“, kuris liepos mėnesį vyko Poronino mieste (Lenkija), dalyvavęs Birštono kultūros centro vyresniųjų tautinių šokių kolektyvas „Jievaras“ (vadovė – Virginija Bankauskienė).
Turi kuo pasidžiaugti ir ką prisiminti ir Tauragės kultūros centro vyresniųjų liaudiškų šokių grupė ,,Vėjava“ (vadovė Alma Rumšienė). Kolektyvas dalyvavo tarptautinėse šventėse: Lenkijoje (Ostruda), Rusijoje (Soveckas), Vengrijoje (Obony ir Tpiecele), Latvijoje (Jurmala, Liepoja). „Jievaro“ šokėjai organizuoja įvairias koncertines išvykas. 2010 metais pabuvojo Čekijoje, 2011 metais – Švedijoje, 2013 metais – Latvijoje.
Apie visus svečius galima būtų pasakyti daug ir – labai gražaus. Iliustracijai – svarbesni štrichai iš artimiausių kaimynų – Utenos kultūros centro šokių ir dainų ansamblis „Vieversa“ – kūrybinės biografijos.
Tai – I kategorijos meno kolektyvas, jungiantis kone du šimtus šokančių, dainuojančių ir muzikuojančių dalyvių. 1998 metais Robertos Macelienės Utenoje suburto vaikų ir jaunimo šokių ir dainų ansamblio „Vieversa“ (jo ištakos siekia 0979 metais suburtą vaikų šokių studiją) programoje – įvairių Lietuvos regionų liaudies šokiai, žaidimai, rateliai, dainos.
Ansamblis nuo pirmųjų gyvavimo metų dalyvauja rajoninėse, apskrities, respublikinėse, pasaulio lietuvių dainų ir šokių šventėse, įvairiose varžytuvėse, atstovauja savo rajonui ir Lietuvai prestižiniuose renginiuose. „Vieversa“ kiekvieno respublikinio šokių konkurso „Aguonėlė“ dalyvis, diplomantas, laureatas. 2015 m. – respublikinio konkurso „Šoktinis“ laureatas. Daugelio šalies ir tarptautinių konkursų laureatas ir diplomantas.
2004 m. „Vieversa“ pelnė Aukso paukštę , 2016 m. – antrąją „Aukso paukštę“.
Be „Vieversos“ ansamblio neapsieina prestižiniai Utenos rajono ir apskrities renginiai, vaikų, valstybinės šventės. „Vieversa“ maloniai nustebina savo gerbėjus įvairiomis teatralizuotomis koncertinėmis programomis. Vien 2016 m. ansamblis „Vieversa“ surengė 20 koncertų: dalyvavo Moksleivių dainų šventėje, tarptautinėje šventėje „Budva Fest“ Juodkalnijoje, Utenos ir Alytaus miesto šventėse, tarptautinėjė tautinių šokių šventėje Panevėžyje „Suk ratelį pasauliui“ ir Švenčionyse „Perkūno akys“ ir kt., surengė respublikinę šventę „Draugai draugams“ Utenoje ir keliavo su ja per Lietuvą, koncertavo Latvijoje (Preiliai) ir t. t.
Ansamblis „Vieversa“ daugelį metų su koncertinėmis programomis dalyvauja tarptautinėse šventėse tiek Lietuvoje, tiek užsienio šalyse: 2002 – Portugalijoje, 2003 m. atstovavo Lietuvai tarptautinėje meno, turizmo, verslo parodoje Sankt-Peterburge (Rusija) bei tarptautinėje šventėje Vengrijoje, 2004 m. – Turkijoje, 2005 m. – Turkijoje, Anglijoje, Ukrainoje, 2006 m. – Bulgarijoje, Italijoje, Portugalijoje, 2007 m. – Turkijoje, Makedonijoje, 2008 m. – Sardinijoje, Čekijoje, 2009 m. – Vengrijoje, Ukrainoje, Latvijoje, Kipre, 2010 m. – Graikijoje, Prancūzijoje, Tunise, 2011 m. – Turkijoje, 2012 m. – Sicilijoje, Ispanijoje, Latvijoje, Makedonijoje, 2013 m. – Italijoje ir Makedonijoje, Latvijoje, 2014 m. Taivane, 2015 m. – Graikijoje, Lenkijoje, 2016 m. – Juodkalnijoje, Kroatijoje, Lenkijoje…
Apie ignaliniečius mūsų krašto žmonėms daug kas žinoma, jų pasirodymai visada laukiami ir šiltai pasitinkami. Liaudiškų šokių grupė „Gaja“ – jau su kūrybine patirtimi. Kolektyvas mielai koncertuoja savo miesto, savo krašto bei respublikos žiūrovams, dalyvauja įvairiuose respublikinėse ir tarptautinėse šventėse, varžytuvėse, švietėjiškose veiklose, Pasaulio lietuvių dainų ir šokių šventėse.
Su didžiausiu malonumu ruošiasi koncertinėms išvykoms į kitas šalis, ir jau ne kartą šoko Latvijos, Lenkijos, Baltarusijos, Čekijos, Italijos, Norvegijos, Makedonijos bei Kroatijos žiūrovams. Yra į ką lygiuotis ir ne taip seniai tos pačios vadovės, Elenos Skripkauskienės, suburtai moterų liaudiškų šokių grupei ,,Lūgnė“ .
Vienos šokėjų grupės keitė kitas, sukosi ir bendrame šokyje. Stebino vyresniųjų solidumas, jaunųjų veržlumas, žavėjo tautinių kostiumų raštai. Tauragiškių (Tauragės kultūros centro vyresniųjų liaudiškų šokių grupė ,,Vėjava“, vadovė Alma Rumšienė) šūkį „Ten, kur šokis ir daina, amžiui ten ribų nėra!“ – nors pasiskolink!
Šventės „uogelė“- Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijos Tautinių šokių ansamblio „Sietuva“ (vadovas Edmundas Žička) padovanotas šiais metais sukurtas šokio spektaklis „Kosmo“. Puikus kanklininkų ansamblio muzikavimas, subtiliai suderintas liaudies ir šiuolaikinis šokis, talentingi šokėjai. Atlikėjai buvo apdovanoti nuoširdžias susirinkusių plojimais.
O paskui pasipylė ir tikrų dovanų lietus. Dar kartą padėkota šventės rengėjams ir rėmėjams, šventės dalyviams. Ne tik šokius į Ignaliną atsivežė svečiai, ne tik ežerus ir ignaliniečiai jiems parodyti buvo pasirengę. Taigi vieni kitiems už šiltą draugystę dėkojo, vieni kitais džiaugėsi, atminimo dovanėlėmis apsikeitė, fotografavosi. Ir, žinoma, kuo dažniau susitikti, vieni kitus ir visus žiūrovus džiuginti pasižadėjo, „Iki pasimatymo!“ tardami.
Kas į šokėjus žiūrėdamas pats šokti užsigeidė, tam buvo proga šį norą įgyvendinti, scenoje pasirodžius tikrai nešpėtnai grupei „Nešpėtni bernai“.
![Diržo krepšys. XIV a. pab. – XV a. pr. Oda. Matmenys: aukštis apie 18,5 cm, plotis apie 20,5 cm, storis apie 2,5 cm. Blaževičius P. [ir kt.], Vilniaus Žemutinės pilies valdovų rūmai. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Valdovų rūmų rytinio korpuso šiaurinio priestato archeologinių tyrimų 2003, 2006–2007 m. ataskaita, radinio inv. Nr. O1](https://alkas.lt/wp-content/uploads/2025/09/gal_9914_55907m-120x86.jpg)
