Susisiekimo viceministrė Agnė Vaiciukevičiūtė, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Algis Latakas ir Lietuvos verslo delegacija šią savaitę vieši Taivane, kur susitiko su šalies Transporto ir komunikacijų ministerijos viceministru, konteinerinės linijos „Yang Ming“ atstovais ir valdybos pirmininku, tarptautine Taivano uostų korporacija, įvairių šioje šalyje veikiančių verslo įmonių vadovais ir valdybų pirmininkais.
„Šiuo metu su Taivanu bendradarbiaujame per konteinerines linijas „Yang Ming“ ir „EverGreen line“. Mūsų, kaip Uosto direkcijos, tikslas lankantis Taivane yra komercinis. Siekiame pastaraisiais metais mažėjančius krovinių srautus iš Taivano didinti, ieškome naujų krovinių bei bendradarbiavimo galimybių su Taivano uostais, kurios ateityje Klaipėdos uostui generuotų gausesnius krovinių srautus“, – sako Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Algis Latakas.
Susitikimo su konteinerinės linijos „Yang Ming“ atstovais ir valdybos pirmininku metu diskutuota, dėl kokių priežasčių pastaraisiais metais krovinių srautai mažėjo, kaip juos būtų galima padidinti. Susitikimo metu taip pat aptartos Klaipėdos uosto vystymo kryptys, vykdomi ir planuojami plėtros projektai.
2019 m. šia konteinerine linija gabenta daugiau nei 43 tūkstančiai TEU krovinių, o 2021 m. fiksuoti dvigubai mažesni skaičiai – jau tik kiek daugiau nei 20 tūkstančių TEU krovinių.
„Maždaug pusė krovinių srautų per vieną iš su Taivanu Klaipėdos uostą siejančią konteinerinę laivybos liniją kritę, todėl manome, kad tikslinga ieškoti ir aiškintis, kur to priežastys, ką reikėtų mums ir jiems padaryti, kad kroviniai pasiektų Klaipėdą“, – teigia Uosto direkcijos vadovas A. Latakas.
Uosto direkcijos vadovas A. Latakas Taivane taip pat susitiko su tarptautinės Taivano uostų korporacijos nariais. Susitikimo metu aptartas galimas Klaipėdos ir Taivano uostų bendradarbiavimas, taivaniečiams pristatytas vienintelis Lietuvos jūrų uostas, jame vykdomos veiklos, teikiamos paslaugos, taip pat vystymo kryptys, atliekami ir planuojami projektai.
Susisiekimo ministerijos ir Lietuvos verslo atstovų delegacija oficialiame vizite Taivane taip pat lankėsi Taichung išoriniame vėjo jėgainių parke. Šiuo metu Lietuva rengiasi 700 MW vėjo jėgainių parko statyboms Baltijos jūroje Lietuvoje, o Klaipėdos uostas turėtų tapti itin svarbia šiam projektui reikalingų išteklių platforma, mat numatoma vėjo jėgainių komponentus krauti uoste, čia juos transportuoti, sandėliuoti ir surinkti.
2020 metais Lietuvos eksportas į Taivaną siekė 19 mln. eurų (0,07 % viso eksporto), o importas sudarė 66,1 mln. eurų (0,23 % viso importo). Lietuva eksportavo gan įvairią produkciją, o iš Taivano daugiausiai buvo importuojami įvairūs įrenginiai, technika.
Per metus19 ir 66,1 milijonais euro? Tik tiek? Per METUS?! Triukšmas mažaraščiams, kad prekiaujame – ir suprask – stipriai… Bet kuri vidutinė Lietuvėlės įmonė turi didesnes apyvartas… Lyginkim su Estija ar Suomija – matysim sulyginamą palyginimą, PRARADUS didžiulę Kinijos rinką… Nesitikėkim anglo-amerikonų ir anglo-europiečių didesnio palankumo UŽ POLITIKĄ. Gal – nežymiai. Jie skiria politiką ir ekonomiką. O teigiamai nušviesti padeda demokratiškai angažuota žiniasklaida. Kaip nematome savo kumyrų iš Lenkijos prekybos?! Per juos pradedame pirkti “sankcionuojamas prekes”. Puikiai veikia žinasklaida, parodydama tai, ką reikėtų rodyti ir nerodydama ko nereikia… Kaip ir šiuo atveju… Nėra ir negali būti ekonominės naudos metus 1,5 MILIJARDŲ parnerį ir stengiantis gauti naudos iš 25 MILIJONŲ partneriuko! Gal vis dar tikimės prekiauti su Kinija per Taivaną? Juk jie tai supranta!