Kitąmet sostinėje atsivers nauja prodų erdvė – paviljonas „Vilnius prieš 200 metų“. Po Lietuvos nacionalinio muziejaus ir Architektūros fondo surengtų atvirų varžytuvių jau žinoma, kaip atrodys 2023 metais vilniečius ir miesto svečius Gedimino kalno papėdėje sutelksianti vieta.
Galimybę įgyvendinti savo architektūrinį sumanymą laimėjo kūrėjų duetas – architektai Dalia Puodžiūtė ir Julius Seniūnas.
Lietuvos nacionalinis muziejus Vilniaus 700 metų sukakčiai dovanos paviljoną, kuriame lankytojų lauks pažintis su XIX amžiaus vilniečiais ir miestu, kuriame jie gyveno.
Čia bus rodomas šiuo metu pagal išskirtinę ir anksčiau niekur neskelbtą archyvinę medžiagą muziejaus kuriamas Vilniaus senamiesčio maketas.
Siekdamas surasti geriausią vaizdinį sprendimą muziejus surengė atviras varžytuves ir iš architektų bei tarpdisciplininių komandų sulaukė šešių projektų, kuriuose siūlyta, kaip turėtų atrodyti paviljonas.
„Visi siūlyti projektai labai stiprūs. Sumanymai gaivūs, švieži, todėl net ir galutiniame žingsnyje, kuriame dalyvavo trys iš šešių projektų, buvo nelengva pasirinkti nugalėtoją.
Akivaizdu, kad jauni ir kūrybingi autoriai ieškojo būdų, kaip būsimą paviljoną paversti ne tik statiniu, bet vieta susitikti, atrasti, pažinti.
Ir čia išsiskyrė projektas „Atlasas“, kurio autoriai paviljoną mato kaip žinių, architektūrinį ir socialinį tinklą, o juk būtent iš to susideda ir pats miestas.
Autorių sumanymas atliepia muziejaus projekto sumanymą, kurį visuomenei žadame pristatyti kitų metų pavasarį“, – teigia Lietuvos nacionalinio muziejaus vadovė dr. Rūta Kačkutė.
Puodžiūtės ir J. Seniūno pasiūlytas paviljono sumanymas, pačių sumanytojų žodžiais tariant, tarsi atlasas įkurdina įvairialypę būsimą ekspoziciją ir architektūrinėmis priemonėmis ją sujungia į vieną visumą.
„Dominuojančiu tašku, žinoma, pasirinkome XIX a. Vilniaus maketo parodos vietą, kuri, panaudojant įvairias architektūrines dalis, perauga į atvirą tinklą, aprėpiantį jau ne tik pačias parodų erdves, bet ir kur kas daugiau – skirtingus išskirtinės Gedimino kalno papėdės parko bruožus, o kartu ir miestiečius, ir miesto svečius.
Siekiame, kad tai būtų ne tik paviljonas mieste, tačiau ir miestas paviljone“, – sako sumanymo autoriai.
Atviras parodų erdvės-paviljono „Vilnius prieš 200 metų“ sumanymų varžytuves muziejus rengė kartu su Architektūros fondu, paskatinusiu dalyvauti bendruomenės narius ir prisidėjusiu renkant geriausią projektą.
„Šiomis atviromis varžytuvėmis siekėme sukurti paskatą architektams parodyti savo kūrybinesz galimybes. Varžytuves laimėjęs pasiūlymas yra drąsus, šventiškas, taip pat ir gerai apgalvotas, tvariais principais kuriamas paviljonas.
Tikime, kad šis projektas prisidės prie muziejaus sumanyto pasakojimo kūrimo: kviesdamas į esamą erdvę pažvelgti kitu rakursu, paskatins aktyviau įsivaizduoti, kokie pokyčiai Vilniaus mieste įvyko per paskutinius du šimtus metų“, – teigia Architektūros fondo direktorius Martynas Germanavičius.
Galutiniame žingsnyje savo sumanymus pristatė ir autoriniais atlygiais buvo įvertinti Tomas Valentinaitis (projektas „Paviljonas“, už lakoniškumą, pragmatiškumą ir šiuolaikišką materialaus ir virtualaus turinio supynimą) bei Artūro Čertovo, Aleksandro Čebotariovo ir Lauros Kuršvietytės (projektas „Paviljonas“, už daugiasluoksnių ir estetiškų patirčių vietą) komanda.
Trumpai apie projektą
Paviljonas Gedimino kalno papėdėje bus atidarytas 2023 m. pavasarį. Iki tol Lietuvos nacionalinis muziejus kartu su projekto partneriais kvies diskutuoti Vilniaus miesto praeities, dabarties ir ateities temomis, dalyvauti įvairiuose renginiuose bei sumanymuose.
Tikimasi, jog paviljonas taps išskirtine susitikimų vieta, kuri leis patirti Vilnių tokį, koks jis buvo XIX a., ir taip sustiprinti ryšį su šiuo miestu.
Projektas yra Vilniaus 700 metų sukakties programos dalis. Daugiau apie programą skaitykite www.700vilnius.lt.
