Gegužės 25 d. 14 val., Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnyboje (Mindaugo g. 8, Vilnius, IV a. salėje), Valstybės archyvai kviečia į viešą pokalbį apie (ne)patikimus žinių šaltinius – „Į info erą“.
„Kas valdo žinias – tas valdo pasaulį!“ – yra pasakęs garsus diplomatas Napoleono Bonaparto užsienio reikalų ministras Šarlis Morisas Taleiranas. Nūdienos pasauliui, naujoviškai žinių visuomenei ši taisyklė tapo dar svarbesnė.
Pasikalbėkime apie tai, kodėl privalome kritiškai vertinti viešajame diskurse žinomas interpretacijas, pasidalykime patirtimis, kaip rasti pirminius šaltinius ir juos patikrinti.
Pokalbiui vadovaus istorikas dr. Norbertas Černiauskas. Dr. N. Černiauskas sako, kad didelių žinių srautų amžiuje autentiškas rašytinis šaltinis tampa vis reikšmingesnis.
Jis – tarsi tam tikras saugiklis, padedantis nepasiklysti, nebūti suklaidintam.
„Didžiausia klaida, kurią darome dirbdami su šaltiniais, yra tiesiog žinių perkėlimas, nurašymas.
Prieš vertinant šaltinyje pateiktas žinias, svarbu įvertinti kontekstus, šaltinio rūšį, pabandyti suprasti šaltinio sukūrimo tikslą, įvertinti jo kūrėją ir t.t.
Pagrindinės mano taisyklės yra šios: kas yra autorius ir ką apie jį galime pasakyti, kokios šaltinio sukūrimo aplinkybės, su kokiu tikslu kiekvienas šaltinis yra sukurtas”, – paprašytas papasakoti apie savo darbo su istoriniais šaltiniais patirtį atskleidė dr. N. Černiauskas.
Darbas su autentiškais šaltiniais paprastai pažeria staigmenų. Apie istoriją keičiančius atradimus papasakos Klaipėdos regioninio valstybės archyvo vadovas Edmundas Bareiša, siūlydamas pamėginti išsiaiškinti Vilniaus miesto įkūrimo datos detektyvą.
Pašnekovas sako, jog kone kiekvienas esame skaitęs ar girdėjęs, jog Vilnius pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose paminėtas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino 1323 m. sausio 25 d. laiške Hanzos miestų piliečiams, kuriuos didysis kunigaikštis kvietęs atvykti į Lietuvą.
Bet ar tikrai šis laiškas ir data laikytini pirmuoju Vilniaus paminėjimu istoriniuose šaltiniuose?
„Išanalizavus šaltinius internete buvo galima daryti prielaidą, kad Vilniaus tapimo pagrindiniu Lietuvos didžiosios kunigaikštystės miestu data tuo metu buvo gerai žinoma ir užfiksuota kažkokiuose iki mūsų dienų neišlikusiuose arba iš naujo neatrastuose šaltiniuose“, – pasakoja E. Bareiša.
Pokalbyje dalyvaus VDU licėjaus „Sokratus“ direktorius istorijos mokytojas Mindaugas Nefas ir Lietuvos centrinio valstybės archyvo Dokumentų sklaidos skyriaus vedėja Džiuginta Kasiulaitienė, kurie neabejotinai patieks ir savo įžvagas, mintis.
Pokalbio įrašą bus galima stebėti ir Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnybos socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje: čia.
Visi, ketinantys dalyvauti pokalbyje tiesiogiai, o ne nuotoliniu būdu, iki 2022-05-24 turėtų pranešti el. paštu agne.vilkisiene@archyvai.lt.
