Žalioji Vilniaus banga šeštadienį nusidriekė Savanorių prospektu, viena ilgiausių ir intensyviausio eismo Vilniaus gatvių.
Apie 200 vilniečių, tarp jų – savivaldybės įmonių ir greta dirbančių verslų darbuotojai, mokyklų mokiniai ir mokytojai, Naujamiestyje pasodino apie 2 tūkst. krūmų, augalai užpildė jau esančių ir naujai pasodintų medžių pomedžius.
Talkininkai darbavosi keliomis kryptimis: link Ukrainos ambasados J. Basanavičiaus gatvėje ir link Savanorių žiedo. Šiandien pasodinta 14-os rūšių, įvairių formų, kvapų ir spalvų krūmų: japoninių ir pilkųjų lanksvų, paprastųjų alyvų, kalninių serbentų, žvilgančiųjų kaulenių, veigelių, baltųjų sedulų, juoduogių šeivamedžių, tarpinių forsitijų, paprastųjų jazminų, šermukšnialapių lanksvūnių, paprastųjų putinų.
Šį pavasarį čia jau pasodinta liepų, ąžuolų, maumedis, šermukšnių, beržų. Ant medžių tvirtinimo kuoliukų užklijuoti iniciatyvos „Žalioji banga“ lipdukai, žymintys augalų pasodinimo metus.
Likusius sodinukus pasodins savivaldybės želdynų specialistai – šį pavasarį Savanorių prospekte iš viso sužaliuos 190 naujų medžių ir 9 500 krūmų. Primename, kad Žaliosios bangos startas paskelbtas 2021 metų rudenį, kai vilniečiai buvo pakviesti prisijungti prie Konstitucijos prospekto želdinimo – tada buvo pasodinta daugiau nei 1000 sedulų krūmų ir daugiau nei 70 medžių.
„Miestai neišvengiamai yra betono džiunglės, bet labai gerai, kai čia įsilieja ir gamta. Tad reikia vertinti nors ir mažiausią jos lopinėlį.
Savivaldybė gali daug ką padaryti viena, bet gera žalią miestą kurti drauge su visais vilniečiais, smagu pamatyti, kokias geras emocijas kelia pats procesas bendruomenei, o svarbiausia, pavasaris čia pat, tad rezultatas netrukus pasimatys. Želdiniai itin pakeičia gatvės įvaizdį”, – sakė Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius.
„Šis veiksmas, kurį mes šiandien darome, turi prasmę ne tik kaip miesto puošimas, tai pokytis ateičiai. Miestas atrodo žalias, bet, kai tapau sąmoningu pėsčiuoju, pamačiau, kad žmonėms judėti mieste, ypač karštėjančiomis vasaromis, reikia dar daugiau šešėlio.
Vasarą metinė temperatūra jau yra pakilusi dviem laipsniais. Tai daug. Kaitros, kurias turėsime artimiausius dešimt metų, bus tokios intensyvios, kokių dar nebuvo. Nebūkime naivūs, pasodinę mieste medžių, mes nepakeisime globalaus klimato. Miestas – natūrali šilumos sala. O kaitras dabar turime beveik kiekvieną vasarą. Panašios kartosis ir toliau. Tam, kad sumažintume šilumos salą mieste, turime turėti daugiau žalumos.
Miestai, kurie spės tai padaryti, adaptuosis prie klimato kaitos ir laimės, juose gyventi bus geriau. Miestai, kurie to nepadarys dabar, nebus tokie patrauklūs gyventi”, – sakė bendruomenės atstovas, Lietuvos pėsčiųjų asociacijos prezidentas, sinoptikas Silvestras Dikčius.
Per pavasarinį želdinimą mieste Savivaldybės lėšomis bus pasodinta apie 1 140 medžių, mažiausiai antra tiek jų pasodins bendruomenės ir socialiai atsakingos įmonės.
Citata:”Žalioji Vilniaus banga šeštadienį nusidriekė Savanorių prospektu, viena ilgiausių ir intensyviausio eismo Vilniaus gatvių.”-klaida tekste,nes intensyviausia ir labiausiai užteršta yra Geležinio Vilko gatvė, o ne Savanorių prospektas.
Kažkuris iš specialistų TV reportaže iš prospekto piktinosi, kad sodinama be supratimo, be atžvalgos, ko katram medžiui reikia, kad užaugtų ir daug metų sveikas drūtas gyventų.
Vadinasi, ir vėl sodinama dėl varnelės ataskaitoje, dėl kuo didesnių skaičių ir sumų sąmatoje?
Nesužaliuos. Prie gatvių kur intensyvus eismas zalumynai neauga. Krumai nudžius iki rudens, medžiai gal pora metų ištemps.
Tamsta teisus. Ir labai jau šis reikalas primena viešųjų ryšių liberakciją. O kokia vieno sodinuko kaina? Toliau. Pasirodo, yra net pėsčiųjų asociacija! O taip vaidinamų paspirtukininkų asociacija taip pat yra? Tai kiek Lietuvoje yra prezidentų, jei net pėstieji turi savo prezidentą? 1000? 5000? Dar daugiau? Nei juoktis, nei verkti.
Beje, dėl paspirtukininkų arba el. riedžių – ar naujojoje tvarkoje numatyta, kad prekiauti leidžiama tik signalizaciją turinčiais dviračiais bei riedžiais ? Kad, jei jų ir pėsčiųjų takai/šaligatviai bendri arba greta vienas kito nutiesti, jie PRIVALO važiuoti su įjungtu signalu, kad įspėtų pėsčiąjį apie artėjantį ratuotąjį???
Su įjungtu signalu, kaip greitoji, gaisrinė, policija? Na, jau… 🙂 Jei sakysime, yra ant vairo paprastas skambutis, tai visiškai nereiškia, kad juo bus pasinaudota. Išvada: mažiau vaikščiokite šaligatviais, eikite žaliąja veja! Pagaliau, jei bus kažkoks nuolat veikiantis signalas, tai nuolatinis triukšmas kils. O elektromobiliai? Jie labai tyliai važiuoja, tai taip pat pavojinga…
Turiu galvoje skambutį ar kitą gatvės triukšmo fone išsiskiriantį garsą. Kad ir varnėno švilptelėjimą , gaidžio kakariekavimą, liaudies ar vaikų dainelės (arba priedainio) kelis akordus, ar naujus įdomius telefono skambučio garsus, tartum kas pirštais brūkštelėtų per kelis fortepijono klavišus, ar albumo lapus verstų, kitus garsus iš buities. Žodžiu, toks garsas, nuo kurio nekrūptelėsi iš netikėtumo ir nešoktelėsi po dviračio ar riedžio ratais. Jis turėtų dar iš tolo atsargiai atkreipti dėmesį į iš užnugario artėjantį pavojų, kad ir šlubas, ir aklas spėtų pasiruošti, gal sustoti ir saugiai jį praleisti. Dabartinis būdas, kaip ratuotieji pro pėstįjį pravažiuoja, yra nelaimės šaukimasis. Kai tylutėliai bet staiga prie žmogaus iš užnugario dideliu greičiu atlekia toks ratuotas, žmogus instinktyviai ir nesąmoningai šokteli, saugodamasis netikėto pavojaus, ir nėra jokių garantijų, kad jo judesys bus saugus – juk jis aklas ir nesąmoningas! Jis šokteli, bet net nežino, kodėl, nes net nemato, kas sukėlė pavojaus nuojautą.