Avims – prieglobstis ir užuovėja, žmonėms ir įmonėms – tvarios elektros energijos šaltinis. Tokias išvadas padariusi Kauno mokslo ir technologijų parke bei Vilniuje veikianti „Saulės grąža“ plečia saulės jėgainių tinklą Lietuvos regionuose.
Pernai pirmąjį tokį saulės parką įrengusi Kuršėnuose, Šiaulių rajone, jau šį rugsėjį įmonė įdiegs nutolusius saulės parkus Zarasų, Marijampolės, Širvintų rajonuose. Komanda kartu su vietos ūkininku pirmame parke apgyvendino nykstančias, saugomas, prie Lietuvos klimato ypatumų prisitaikiusias avis škudes. Tokią praktiką tikimąsi tęsti ir kituose regionuose.
Gyventojai jau pažįsta žaliąją energiją
„Jei anksčiau tekdavo pasakoti, kas yra saulės parkai, ir kaip jie veikia, dabar besidomintys teiraujausi, kur galėtų gauti tokią energiją vartojimui. Pirmasis parkas Kuršėnuose generuoja 5,2 mln. kilovatvalandžių elektros energijos, ir tapo sinergijos pavyzdžiu – pievoje ganosi avys ir veikia saulės jėgainės moduliai.
Tvari, iš atsinaujinančių šaltinių kuriama energija sulaukia susidomėjimo Lietuvoje bei suteikia realią naudą jos vartotojams“, – sako įmonės vadovas Tomas Šimanauskas.
Jėgainė Kuršėnuose leidžia ne tik aprūpinti savo namus ar ofisus žaliąja energija, bet ir sukuria palankią aplinką auginti Baltijos šalyse ypač tinkamą avių rūšį – škudes. Rupšnodamos žolę, augančią aplink saulės modulius, avys pasirūpina, kad suvešėjusi augmenija nemestų šešėlių ant saulės modulių ir parkas veiktų visu pajėgumu.
Tokia praktika, kai saulės parko teritoriją ir žemę po moduliais šienauja avys, paplitusi Kanadoje, JAV, Vakarų Europos šalyse. Nuganant žolę saugoma natūrali pievų flora. Taip pat tai – ekologiškesnis būdas nei žolę pjauti benzinine žoliapjove, naikinti cheminėmis medžiagomis ar kloti šviesą atspindintį paklotą.
Saulės jėgaines iki šio sausio išplėtusi iki keturių teritorijų visoje Lietuvoje, įmonės komanda vasario pradžioje buvo paskelbusi apie galimybes gyventojams ir įmonėms įsigyti žaliosios elektros energijos. Susidomėjusių skaičius nustebino – pavyzdžiui, 700 kW saulės parkas Širvintose buvo rezervuotas vos per keletą dienų.
Vertina ir dėl galimybės sutaupyti
„Mums svarbu, kad saulės energetika Lietuvoje darniai įsilietų į visuomenės gyvenimą, prisidėtų prie tvarios verslo plėtros, tad avių apgyvendinimas saulės parke – mūsų nedidelis indėlis į žemės ūkinės vertės ir biologinės įvairovės išsaugojimą“, – pasakoja „Saulės grąžos“ komercijos direktorė Deiminta Noreikienė. Parkas Kuršėnuose tapo ir šeimų lankoma vieta. Šiltuoju metų laiku Kuršėnuose gyvenantys ar pravažiuojantys žmonės užsuka „pasisveikinti“ su teritoriją šienaujančiomis avimis.
„Saulės jėgainių generuojamą tvarią energiją lietuviai vertina dėl kelių priežasčių. Pirma, tai prisideda prie aplinkos išsaugojimo, leidžia gyventi tvariau, vartoti „žaliąją“ elektros energiją. Antra, tokios elektrinės yra ir ekonomiškos, leidžia sutaupyti ir sumažinti išlaidas elektrai iki 3 kartų.
Skaičiuojame, kad investicija į būtent nuosavą, nutolusią, saulės elektrinę vidutiniškai atsiperka per 5-6 metus, atsižvelgiant elektros energijos suvartojimo, įsigytos elektrinės galios kiekį“, – sako Vilniuje ir Kauno mokslo ir technologijų parke įsikūrusios komandos vadovas T. Šimanauskas.
Turėti nutolusią elektrinė dažniausiai renkasi butų, nuosavų namų gyventojai. „Saulės grąžos“ įrengiami parkai išsiskiria montuojamais dvipusio veikimo moduliais, kurie padidina sugeneruojamos elektros kiekį, nes sugeria energiją ne tik iš saulės, bet ir atspindžių nuo žemės.
