Siekiant mažinti skęstančiųjų skaičių, praėjusią savaitę Alytaus apskrityje buvo rengiama „Žvejų mėgėjų saugaus elgesio ant ledo“ prevencinė akcija.
Jos metu Alytaus priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos 2-osios komandos budinčių pamainų ugniagesiai gelbėtojai narai aplankė 20 ežerų ir pabendravo su 139 žvejais. Jiems buvo primintos saugaus elgesio ant ledo taisyklės ir išdalinti lankstinukai, praneša PAGD.
Ugniagesiai gelbėtojai primena, jog ledas laikomas tvirtu, jeigu jo storis yra daugiau kaip 7 cm. Toks ledas jau išlaiko žmogų. Tačiau kad jis išlaikytų grupę žmonių, jo storis turi būti ne mažesnis kaip 12 cm. Tvirtas ledas visada turi mėlyną arba žalią atspalvį, o lipti ant matinės baltos spalvos arba geltono atspalvio ledo yra nesaugu.
Trapus, plonas ledas būna tose vietose, kur yra įšalusios medžių šakos, lentos ir kiti daiktai, o taip pat arti krūmų, medžių, nendrių. Netvirtas ledas susidaro ir tose vietose, kur įteka upeliukai, vanduo iš gamyklų, yra šaltinių.
Einant ledu reikia turėti tvirtą lazdą ir ja tikrinti ledo stiprumą. Jeigu į ledą sudavus lazda, ant jo pasirodo vanduo, reikia nedelsiant grįžti į krantą.
Einant ledu reikia aplenkti tas vietas, kurios užneštos sniegu arba pripustytos pusnių, nes po sniegu ledas visada yra plonesnis. Ypač atsargiems reikia būti prie kranto, nes čia ledas silpnesnis ir jame gali būti įtrūkimų. Ledas labai pavojingas ir atodrėkių metu.
Įlūžus svarbiausia nepasiduoti panikai ir neprarasti savitvardos. Ropškitės ant ledo į tą pusę iš kur atėjote, o ne plaukite pirmyn. Nesikapanokite vandenyje ir visu kūno svoriu neužgulkite ledo krašto. Ant ledo užšliaužti reikia plačiai ištiesus rankas, kad padidėtų atramos plotas.
Pasistenkite kaip galima daugiau krūtine užgulti ledą, paskui atsargiai ant jo iškelti vieną koją, po to kitą. Užšliaužus ant ledo, negalima tuojau pat stotis. Reikia nusiridenti nuo eketės kuo toliau į tą pusę, iš kur atėjote, nes ten ledas tvirtesnis.
Jeigu pamatėte skęstantį žmogų, tuoj pat šaukite jam, kad skubate į pagalbą. Gelbėjant reikia veikti greitai ir ryžtingai, nes žiemą vandenyje žmogus greitai sušąla, o permirkę rūbai neleidžia jam ilgai išsilaikyti vandens paviršiuje.
Artintis prie eketės reikia labai atsargiai, geriausia šliaužte, plačiai ištiesus rankas. Jei yra galimybė, po savimi reikia patiesti slides ar lentą ir šliaužti ant jos. Prišliaužti prie pat eketės krašto negalima, nes ledas įlūš, jeigu jūs mėginsite skęstančiajam paduoti ranką ir jį ištraukti.
Ledas išlaiko žmogų tik už 3 – 4 m nuo eketės krašto, todėl skęstančiajam reikia ištiesti slidę, slidžių lazdą, lentą ar numesti virvę. Gelbėjimui galima panaudoti ir tvirtai surištus šalikus. Jeigu nelaimės vietoje yra keli gelbėtojai, jie gali paimti vienas kitą už kojų ir atsigulę ant ledo sudaryti grandinę iki eketės.
Ištraukus žmogų ant ledo, reikia su juo kuo toliau šliaužti nuo pavojingos vietos ir kaip galima greičiau skendusįjį pristatyti į šiltą vietą. Čia nukentėjusį reikia pagirdyti karšta arbata, perrengti sausais rūbais, suteikti pirmąją medicinos pagalbą.
Žodžiu, jei skęs, pulkite gelbėti, iškart pamiršę savo vaikus, žmoną, draugę, bendradarbius, kaimynus, pavasarį, vasarą (oi, koks sąrašas ilgas). Tiems, kurie lipa ant p l o n y č i o l e d o dėl nupiepusios žuvelės (badas?) nusispjauti į būsimų gelbėtojų gyvybes, tų gelbėtojų žmonas, drauges, vaikus…. Ar tai ne išskirtinis bukumas ir savanaudiškumas?