Ko reikia, kad regioninė atliekų tvarkymo sistema, kuria daugelis gyventojų jau pasitiki, jaučiasi jos dalimi ir rūšiuoja atliekas, būtų efektyvi, skaidri ir nenuviltų ja patikėjusių žmonių?
Atsakymo į šį klausimą ieškota Alytaus regiono atliekų tvarkymo centre vykusiame susitikime su Prezidento Aplinkos ir infrastruktūros grupės vyriausiuoju patarėju Jaroslavu Neverovičiumi, šios grupės patarėjais Agne Jakstiene ir Nerijumi Kaučiku.
Susitikime aptartos atliekų tvarkymo problemos, jų sprendimus apsunkinantys esami ir siūlomi įstatyminiai aktai. Prezidento patarėjai domėjosi realia situacija, diskutavo apie iššūkius, su kuriais susiduria regioniniai atliekų tvarkymo centrai ir savivaldybės, neretai tampančios centrinės valdžios priimtų sprendimų įkaitėmis.
„Šiuo metu Seimui siūlomas atliekų tvarkymo reguliavimo paketas spręstų tik dalį visos sistemos problemų. Kalbama apie atliekas, kurios keliauja į sąvartynus ar yra deginamos, bet nekalbama apie prioritetinius jų būdus: perdirbimą, antrinį panaudojimą. Visi šie sisteminai dalykai yra labai svarbūs. Norime išgirsti jūsų pasiūlymus ir sprendimus pasiūlyti jau šitame etape“, – susitikimo metu sakė Prezidento patarėjas Jaroslavas Neverovičius.
Savivaldybės ir regioniniai atliekų tvarkymo centrai kritiškai vertina Aplinkos ministerijos užmojus penkis kartus didinti sąvartyno mokestį, dėl ko neišvengiamai kiltų ir rinkliava gyventojams.
„Alytaus regione pasiekti rezultatai rodo, kad tai, ką mes darėme beveik dvidešimt metų, pasiteisino, ir nesinori, kad sukurta sistema būtų diskredituota, įvedant naujus mokesčius“, – sakė Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro (ARATC) valdybos pirmininkė, Alytaus miesto savivaldybės administracijos direktorė Ona Balevičiūtė.
Susitikime taip pat dalyvavo Druskininkų meras Ričardas Malinauskas, Druskininkų savivaldybės administracijos direktorė, ARATC valdybos pirmininkės pavaduotoja Vilma Jurgelevičienė, Druskininkų mero patarėjas Simonas Kazakevičius, Lazdijų rajono savivaldybės Vietinio ūkio skyriaus vedėja Indrė Adomynienė, ARATC direktorius Algirdas Reipas.
Pasak A. Reipo, Alytaus regione atliekos rūšiuojamos penkis kartus geriau nei kitur Lietuvoje. Regionas vykdo Valstybiniame atliekų tvarkymo plane numatytas užduotis ir jau šiuo metu sąvartyne šalina tik 10 procentų komunalinių atliekų, kurių kitaip sutvarkyti neįmanoma. Regionas vienintelis šalyje atskirai renka ir apdoroja maisto atliekas.
„Savivaldybės patikėjo maisto atliekų surinkimo nauda ir situacija regione labai pasikeitė“, – sakė A. Reipas.
Jo įsitikinimu, sąvartyno mokesčio dydis turėtų būti diferencijuojamas, įvertinant tai, kiek atliekų kiekvienas regionas šalina sąvartyne.
Tam pritaria ir Druskininkų meras R. Malinauskas: „Turi būti suformuojamos užduotys ir didesnius mokesčius turėtų mokėti tie, kas jų nevykdo.“
Susitikime pasiūlyta užtikrinti vienodą atliekų deginimo kainą visiems regionams, kad, esantys didesniu atstumu nuo deginimo gamyklų, nesijaustų diskriminuojami, juolab, kad įstatymas numato, jog atliekų deginimo mokestis turi būti solidarus. Bet tai tampa neįmanoma, kai vienos deginimo įmonės atleidžiamos nuo taršos mokesčio, o kitoms jis didinamas ir neišvengiamai bus įskaičiuotas į rinkliavą.
Remdamasis savo patirtimi, kai dėl vežėjo pasiūlytos per didelės kainos, konkurso būdu nebuvo nupirkta atliekų surinkimo paslauga ir buvo kilusi grėsmė, kad gali nebūti kam surinkti atliekų Lazdijų rajone, ARATC siūlo leisti vidaus sandorius tarp savivaldybių ir regioninių atliekų tvarkymo centrų ir tais atvejais, kai savivaldybės nevaldo 50 proc. įmonės įstatinio kapitalo. Tai būtina siekiant užtikrinti paslaugos nepertraukiamumą.
Taip pat labai svarbu didinti gamintojų importuotojų atsakomybę, numatant jiems prievolę finansuoti ne tik išrūšiuotas, bet ir mišrių komunalinių atliekų sraute esančias pakuočių atliekas.
Susitikimas su Prezidento patarėjais vyko Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro Takniškių technologijų parke, kuriame rūšiuojamos mišrios atliekos, apdorojomos maisto, kompostuojamos žaliosios, tvarkomos tekstilės, statybų ir kitų rūšių atliekos, veikia pakartotinio daiktų naudojimo centras. Svečiams parodyti technologijų parke veikiantys įrenginiai, pristatytas atliekų tvarkymo procesas.
Tuoj viską išneš, sutvarkys, ir bus švaru. Juk negali to žmonėms besparniams ir besnapiams patikėti!
Ar archeologai nemuša varpais dėl importo keliamo pavojaus? Kai jie įsikasa 10 tūkst. m. ar daugiau gilyn į LT žemę, jų iškasenos nedviprasmiškai liudija čia buvus vieną kultūrą ir vieną kitą daiktą, liudijantį, jog pro čia keliavo pirklys.
Kai po penkių ar daugiau amžių jie kasinės 21 a. sluoksnį, jie čia ras… vien šiukšles, suvežtas iš pačių įvairiausių pasaulio kraštų. Sužinos, jog jos pakuotėmis vadintos. Kas atspės, koks Babelio bokštas čia buvo, kokia tauta čia gyveno??? (Kaip, beje, ir kitur.) Ir kokio prasto skonio! Kai atkasa 10 tūkst. metų senumo iškasenas, tai būna aukso, sidabro, bronzos, metalo, gintaro, keramikos dirbiniai, natūralaus pluošto audiniai su sidabro ar aukso gijomis, kinų porcelianas. O šiame sluoksnyje – kažkokie niekingi škurliai, plastikas, popiergaliai, viskas, ko žemės viduriai nevirškina. O ant jų svetimų tautų rašmenys. Kokie nevaleikos čia apsistoję buvo? Gal tai kuras Pragaro krosniai, nusidėjėliams deginti?