Rugsėjo 22 d., 20 val., Vilniuje, Neries krantinėje prie Karaliaus Mindaugo tilto, astronominis ruduo bus pasitinkamas vyksiančiu renginiu „Deivė Paukštė“. Deivių skulptūras bus galima išvysti dar iki renginio kulminacijos – krantinę jos puoš nuo rugsėjo 20 d.
Kasmet rudens lygiadienio šventę rengiantis Vilniaus etninės kultūros centras šiemet vėl pakvies pasinerti į užburiantį ugnies ir šviesų reginį, palydimą muzikos bei renginio sumanymus įprasminančių tekstų.
Anot rengėjų, rudens lygiadienis – tai puiki proga stabtelėti metų laikų sandūroje ir atsigręžti į savo dvasinį pasaulį, mat tai yra metas, nuo kurio prasideda Vėlinių, Kalėdų laukimas, o žmogaus veikla persikelia į namus, kur ima kūrentis ugnis, ir vis dažniau prisimenamas anapusinis pasaulis.
Šiemet, minint archeologės Marijos Gimbutienės šimtmetį, įkvėpimu rudens lygiadienio temai tapo mokslininkės koncepcija apie Senosios Europos civilizaciją, kurioje vyravo taiki matriarchatinė visuomenė, garbinusi Deivę Motiną.
Tyrinėdama senąsias civilizacijas, M. Gimbutienė sujungė archeologiją, mitologiją, lingvistiką, religijotyrą ir, aiškindama archeologinių iškasenų prasmę, ne tik jas aprašė, bet ir mėgino perskaityti jų simbolines reikšmes bei religinį turinį.
Taip ji tapo naujos mokslo šakos – archeomitologijos – pradininke, atkūrusia Senosios Europos, dar vadinamos Deivės civilizacija, vaizdą.
Renginys „Deivė Paukštė“ trumpam nukels į proindoeuropietiškus laikus, kai dievų panteone vyriškieji dievai dar nevaldė, nekūrė, nekontroliavo, o buvo tik gyvulių, miškų globėjai, augalijos jėgų simboliai.
Pasaulį tuomet valdė globėjos, motinos, valdovės – deivės, teikiančios gyvybę, skiriančios gyvenimo trukmę ir mirties laiką, lemiančios gerovę, laimę ir nelaimę, ligą ir sveikatą.
Minint rudens lygiadienį, Senosios Europos deives įprasmins Ryto Jono Belevičiaus ir Rūtos Onos Čigriejūtės specialiai šiai progai kurtos skulptūros, kurios renginyje „atgis“ vaizdo projekcijų pagalba.
Lygiadienio bruožais taip pat taps Neries krantinėje nusidrieksiantys M. Gimbutienės tyrinėtų archeologinių radinių ornamentus atkartojantys raštai, ugnies šokiai bei muzikinės Ado Gecevičiaus ir Viltės Ambrazaitytės liaudies dainų interpretacijos.
Vadovaujantis Vyriausybės nustatytomis renginiųrengimo sąlygomis, į renginį bus įleidžiami žiūrovai, turintys Galimybių pasą ir renginio bilietą, kurį nemokamai įsigyti galima čia.
Renginį rengia Vilniaus etninės kultūros centras ir Vilniaus miesto savivaldybė.
Rudens Lygiadienis tik su galimybių pasu?
Nors ir turiu, bet nedalyvausiu ten kur to reikalaujama.
Mes irgi pirmąkart sulaužysim savo tradiciją ir nedalyvausim Rudens Lygiadienio šventėje Vilniuje, prie Neries. Neketinam prisidėti prie žmonių skirstymo ir žeminimo.
O kuo Lygiadienis su GP ir žmonių skirstymu susijęs?
GP valdovams tikrai neskaudės, jei taip ,,juos bausite”.
Susiję tiesiogiai, nes į Lygiadienio šventę žmonės bus įleidžiami tik su galimybių pasu. Įdėmiau paskaitykit, kas parašyta renginio anonso pabaigoje. Sunku patikėt, bet tokia tikrovė.
„Vadovaujantis Vyriausybės nustatytomis renginių rengimo sąlygomis, į renginį bus įleidžiami žiūrovai, turintys Galimybių pasą“. Liberalizmo ir katalikybės sąjungos vertybės: žmogus priklauso valdžiai ir yra niekas? O sveikas ir laisvas žmogus yra niekų niekas?
Krisk negyvas – rudens lygiadienis su gyvulio pasu. Net neminėkit Gimbutienės vardo, neminėkit mūsų protėvių, jų dievų ir deivių, net nesiartinkit prie lietuvybės. Švęskit gyvulių šventes tvarteliuose ir aptvaruose, žvenkit, bliaukit ir kudakuokit, nepamirškit raguotojo pagarbinti, jam čia garbė, jam žemai lenkiatės ir giesmes giedate. Šlovė Gyvulio pasui!
Tamstai reik skubios pagalbos. Ar tiesiog šiandien dar vaistukų nesugėrėt?
Puikus renginys, džiaugiuosi organizatoriais. Gerai, kad tai susiję su M. Gimbutienės darbais. Šaunuoliai, dzūkai: Vilnius ir rajonas stovi etninių dzūkų regione, tad garbė dzūkams su kokiais pasais jie bebūtų.
Įdomu. Be GP neleidžiami siekiant jų neturinčius apsaugoti, nes jie turi 10 kartų didesnę galimybę apsikrėsti. O jie priešinasi ir labai nori. Gal leidžiam, kiek gi galima jais rūpintis?
Visi visi pakeliui į Altanos kalną…
Te įvyksta stebuklas, tegu staiga tampa šilčiau, nei dieną buvo. Ir dangus te būna jums giedras – bent jau virš kalno..