Ruošiami mokesčiai už važiavimą valstybinės reikšmės keliais

Lietuva rengiasi pereiti prie europinės kelių rinkliavos (angl. e-tolling) sistemos, kuri atitiks Europos Sąjungos principus „naudotojas moka“ ir „teršėjas moka“. Nuo 2023 m. ši sistema bus taikoma apmokestinant šalies valstybinės reikšmės keliais važiuojančias krovinines transporto priemones ir autobusus. Tai numatyta Seimo priimtuose Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo pakeitimuose.

„Naujoji kelių rinkliava bus teisingesnė kelių naudotojų atžvilgiu, nes priklausys ne nuo kelionės laiko, o nuo transporto priemonės nuvažiuoto atstumo. Apmokestinimas bus proporcingas transporto priemonių naudojimuisi keliais ir leis surinktas lėšas panaudoti valstybinės reikšmės kelių plėtrai ir priežiūrai. Džiaugiuosi, kad didelis darbas, kuriant naująją sistemą, jau atliktas“, – sako susisiekimo ministras Jaroslavas Narkevičius.

Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatyme numatyti ribiniai kelių rinkliavos tarifai už nuvažiuotą kilometrą siekia nuo 3,5 iki 7 centų autobusams, kuriuose yra daugiau kaip 8 sėdimos vietos, ir nuo 3,5 iki 16 centų krovininėms transporto priemonėms. Rinkliavos dydis konkrečiai transporto priemonei priklausys nuo jos didžiausios leidžiamosios masės ir taršos.

Kelių rinkliava bus taikoma tik už užvažiavimą Vyriausybės nustatytais valstybinės reikšmės keliais. Už važiavimą vietinės reikšmės keliais mokėti nereikės.

Nuo kelių rinkliavos bus atleistos krašto apsaugos ir vidaus reikalų sistemos transporto priemonės, savivaldybių priešgaisrinės tarnybos transporto priemonės, specialiai neįgaliesiems vežti ir (ar) vairuoti pritaikytos transporto priemonės, greitosios medicinos pagalbos ir reanimacijos automobiliai, mokykliniai autobusai, vietinio (miesto ir priemiestinio) reguliaraus susisiekimo maršrutais važiuojančios keleivinės transporto priemonės.

Įgyvendindamos ES direktyvas, šiuo metu daugelis ES šalių jau taiko kelių rinkliavas kaip socialiai ir aplinkosaugos požiūriu teisingesnį apmokestinimo būdą, atitinkantį ES principus „naudotojas moka“ ir „teršėjas moka“.