Nors šiemet gaisrų skaičius šalyje, palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, sumažėjo beveik trečdaliu, žuvusiųjų skaičius juose išaugo. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, pernai per 8 mėnesius gaisruose žuvo 51, šiemet – 57 žmonės, iš jų 2 vaikai. Dažniausia žūties gaisre priežastis – neatsargus rūkymas. Šiemet dėl neatsargaus rūkymo gaisruose žuvo 26 žmonės. Dar 10 žmonių žuvo dėl neatsargaus elgesio su ugnimi ir tiek pat dėl krosnių, židinių bei dūmtraukių įrengimo ir eksploatavimo reikalavimų pažeidimų bei gedimų.
„Kadangi didžioji dalis gaisrų aukų žūsta gyvenamojoje aplinkoje, departamentas pastaruosius keletą metų daugiausia dėmesio skyrė gaisrų prevencijai gyvenamajame sektoriuje, – sako Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento Valstybinės priešgaisrinės priežiūros valdybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros organizavimo skyriaus viršininkas Aurimas Gudžiauskas. – Nors jau keletą metų galioja reikalavimas gyvenamuosiuose būstuose įsirengti autonominius dūmų detektorius, ne visi gyventojai jo paiso. Šiemet iš 57 gaisrų, kuriuose žuvo žmonės, tik trijų namuose buvo įrengti autonominiai dūmų detektoriai. Didžioji dauguma jų neturėjo.“
Pasak A. Gudžiausko, ypač sudėtinga prisibelsti į socialinės rizikos grupės žmonių sąmonę: „Pagrindinės žūčių gaisruose priežastys – neatsargus rūkymas ir neatsargus elgesys su ugnimi rodo nepakankamą gyventojų saugos kultūrą. Dažniausiai gaisruose žūsta gyventojai, nelinkę laikytis elementarių saugumo taisyklių. Be to, šie metai buvo sudėtingi ir dėl COVID-19 iššūkių. Tai, kad didžioji dauguma gyventojų karantino metu daugiau laiko praleido namuose, irgi turėjo įtakos žuvusiųjų skaičiaus padidėjimui. Todėl norime dar kartą paraginti gyventojus nelaukti nelaimės, o kuo greičiau įsigyti dūmų detektorius, kurie gali padėti išgelbėti gyvybę ir turtą.“
Šiemet kilo 6 gaisrai, kuriuose žuvo po 2 šalies gyventojus. Miestuose žuvo 15 (26 proc. žuvusiųjų), o miesteliuose bei kaimo vietovėse – 42 žmonės (74 proc.).
Gaisrų metu gyvenamosios paskirties pastatuose šiemet žuvo 46 gyventojai, 3 žmonės žuvo pagalbinio ūkio paskirties pastatuose, 1 – degant sodo nameliui, dar 3 – apleistuose (nenaudojamuose) pastatuose, 4 – statybiniuose vagonėliuose.
Šešiolika gyventojų žuvo Kauno apskrityje, 11 – Vilniaus apskrityje, 7 – Alytaus, po 6 – Klaipėdos ir Šiaulių, 4 – Panevėžio, 3 – Utenos, 2 – Telšių, po 1 – Marijampolės ir Tauragės apskrityse.
Daugiausia žmonių žuvo antradienį ir trečiadienį (po 11 gyventojų). Tamsiuoju paros metu (nuo 22 val. iki 8 val.) gaisruose žuvo 29 gyventojai. Tragiškiausios mėnesio dienos – 5-oji, 11-oji, 16-oji, 17-oji ir 19-oji (ugnis pasiglemžė po 4 žmonių gyvybes). Gaisruose žuvo 39 vyrai, 11 moterų, o 7 žmonių tapatybė nenustatyta. Žuvusių žmonių amžiaus vidurkis – 60 metų.
